Kalbos patarimai
- Ar taisyklingai vartojamas naudininkas?
- Kurios kirčiuotės žodis „proga“?
- Ar galima „dirbti pareigose“?
- Dosnus kuo ar ko?
- Ar taisyklinga sakyti „eiti pareigas“?
- Ar vartotinas žodis „šlagbaumas“?
- Ar galima „dirbti pareigose“?
- Ar laikui reikšti vartotini junginiai „tuo tarpu“, „tuo metu“?
- Kokių taisyklių reikia laikytis rašant nelietuviškus asmenvardžius spaudoje?
- Dėl žodžio „gegužė“ kirčiavimo
- Ar reikia kitų kalbų asmenvardžius lietuviškame tekste linksniuoti?
- Euro belaukiant
- Kada geriau sakyti „kalėdų“, o kada „kalėdinis“?
- Didžiąja ar mažąja raide rašyti žodį „adventas“?
- Ar vartotinas žodis „rinkiminis“?
- Kada ir kur vartoti žodį „eskaluoti“?
- Kodėl negerai „Šiai dienai įvykdėme planą 80 procentų“?
- Atstovauti kam ar ką?
-
Kokio linksnio reikalauja veiksmažodis „atstovauti“?
Veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, o ne galininko. Todėl ne atstovauti Lietuvą, mokyklą, universitetą, komisiją, o atstovauti Lietuvai, mokyklai, universitetui, komisijai ir pan.
-
- Kilti, kyla, kilo klausimai, kilus klausimams; vardininkas, naudininkas, kilmininkas
-
Ar vartotinas daugiskaitos vardininkas su veiksmažodžiu „kilti“?
Ne. Su veiksmažodžiu kilti daugiskaitos vardininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko): Dėl skaičiavimo metodų netobulumo dažnai kyla klausimai (taisoma klausimų). Iškilo sunkumai (taisoma sunkumų) dėl kelionės. Man iškilo visokios abejonės (taisoma visokių abejonių) (Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 15).
Atitinkamai taisytina frazė kilus klausimams – taisyklingiau kilus klausimų. Pvz.: Išeidami iš darbo klientams parašykite atsisveikinimo žinutę, informuokite, į ką, kilus klausimams (– kilus klausimų arba jei kiltų klausimų), turėtų kreiptis. Daugiažodžiavimo – Klauskite kilus klausimams (tinklalapio antraštė) – apskritai reikėtų vengti, pakanka – Klauskite.
-
- Ar taisyklinga sakyti nuomuoti?
-
Ar taisyklingai „išnuomuojo butą“?
Nuomuoti (nuomuoja, nuomavo) – tarmybė. Bendrinėje kalboje vartojama forma nuomoti (nuomoja, nuomojo), taigi ir išnuomojo, žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2006).
Dar žr. Kalbos komisijos kronika // Lietuvos rytas, 1999 m. vasario 25 d.
„Kalbos patarimuose“ (Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 70) veiksmažodis nuomuoti vertinamas kaip neteiktinas reiškinys, vartotinas nuomoti(s).
-
- Ar taisyklinga sakyti vedantysis?
-
Kuris pavadinimas vartotinas: „renginio vedėjas“ ar „renginio vedantysis“?
Esamojo laiko veikiamasis dalyvis vedantysis, vedančioji neteiktinas asmenims pagal pareigas pavadinti: Koncerto pabaigoje vedantieji (taisoma vedėjai) padėkojo rėmėjams (Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 44).
Taigi ne renginio vedantysis, o renginio vedėjas.
-