Butrimonių seniūnija

Butrimonių seniūnija – Alytaus rajono savivaldybės šiaurės rytuose.

Butrimonių miestelis yra seniūnijos centras. Jis – išskirtinis ir vienintelis toks Lietuvoje: puošia vienintelė trikampė aikštė šalyje ir vienintelis stiklinis sūkurinis fontanas.  Trikampė miestelio aikštė simboliškai sujungė čia gyvenusių trijų tautų – totorių, lietuvių ir žydų likimus. Aikštės planas ir centrinės Butrimonių dalies gatvių tinklas yra paskelbtas Lietuvos urbanistikos paminklu.

Butrimonių kūrimosi priešistorė siekia Vytauto Didžiojo laikus, XIV–XV a. sandūrą, kai šiose vietose buvo apgyvendinti totoriai. Jiems buvo suteikiamos žemės strategiškai reikšmingose vietose – prie pagrindinių kelių, kad juos saugotų. Per Valakų reformą, 1557 m., matuojant sklypus, netoli buvusios totorių gyvenvietės buvo įkurtas Butrimonių kaimas. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1699 m. 1720 m. gyvenvietė, išaugusi tarp totorių priemiesčio ir kaimo,  jau vadinama Butrimonių miesteliu. Kūrėsi jis kelių, vedančių iš Vilniaus į Alytų ir Punią, sankryžoje – patogioje vietoje prekybai. Taip susiformavo trikampė aikštė, kuri tapo ir turgaus vieta. Į Butrimonių turgų suvažiuodavo daugybė žmonių su įvairiausiomis prekėmis, atvykdavo pirkliai net iš Rusijos ir Lenkijos. Strateginiame kelyje esančio miestelio neaplenkė 1812 m. karo audros, Butrimonis niokojo Napoleono kariuomenė. Tačiau intensyvi prekyba lėmė savaiminį Butrimonių atstatymą. Ne kartą miestelį niokojo ir gaisrai. XIX a. Butrimonyse buvo aktyvios žydų ir totorių bendruomenės. Totoriai garsėjo savo odininkų dirbtuvėmis, jie taip pat vertėsi daržininkyste, iš kurios gana pasiturinčiai gyveno. Žydai turėjo nedideles parduotuvėles. Jose prekiaudavo įvairiais audiniais, odos ir buities prekėmis. Anuos laikus mena šiandien miestelio centre išlikę seni žydų namai. Įdomu tai, jog žydų prekybininkai niekada kainų nerašydavo. Kainos buvo derybų objektas. Anot pasakojimų, atkaklus žydelis galėjo derėtis ir pusė dienos, pasakodamas kokia puiki jo prekė ir kodėl už ją reikia tiek mokėti. Butrimonys garsėjo savo turgumis ir gyvulių prekymečiais. Miestelio turgūs pasižymėjo arkliavagiais, turėjusiais ryšį net su carine policija ir tuo būdu galėjusiais nekliudomai verstis arklių vogimu. Dar Butrimonys buvo plačiai žinomi vietos nagingų meistrų rankų darbo pypkėmis: jos buvo meniškai ištekinamos ir apkaustomos sidabrine skarda.

Nepaisant datų ir istorinių faktų yra graži legenda, kaip įsikūrė Butrimonių miestelis. Pasakojama, kad seniai seniai tose vietose apsigyveno prekybininkas Butrimas. Pasistatė gražius namus kelių sankirtoje ir pradėjo verstis įvairia prekyba. Daugelis pastebėjo jį įsikūrus ne tik gražioje, bet ir labai naudingoje vietoje, kur pravažiuoja daug pirkėjų. Butrimo pavyzdžiu pasekė ir kiti  – taip įsikūrė miestelis, kurį pavadino pirmojo gyventojo vardu. Šioje legendoje yra ir dalis tiesos – Butrimonių vardas kildinamas iš pavardės Butrimonis daugiskaitos.

Ne mažiau įdomi ir bažnyčios istorija. Butrimonių bažnyčia stovi šalia kelio, tai Lietuvos miestams ir miesteliams nebūdinga. Galima manyti, kad bažnyčia buvo statoma miesteliui susiformavus, todėl miesto centrinėje aikštėje jai neliko vietos. Kita versija pasakoja, kad dvarininkas norėdamas arčiau savęs turėti bažnyčią, ją statė savo žemėse, toliau nuo miestelio centro. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 18 a. viduryje. Dabartinės, mūrinės bažnyčios statybos darbai baigti tik po antrojo pasaulio karo 1926 m., tačiau be vieno bokšto.

2022 m. miestelio aikštėje Sendai Valvrojenskai Berenson Abbott – tituluojamai pasaulinio moterų krepšinio motina –  gimtuosiuose Butrimonyse atidengtas paminklas (skulptorius N. Erminas).

Butrimonyse nuo 1997 m. veikia etnografinis muziejus ir 2023 m. buvo atidarytas interaktyvus trijų tautų – lietuvių, totorių ir žydų – muziejus.

Šokiu ir daina bei gražiais renginiais seniūniją garsina čia veikiantys įvairūs meno kolektyvai, bendruomenės.

Žaliame skydo lauke vaizduojama stilizuota trijų auksinės spalvos kelių sankryža, kurios centre pavaizduota juoda linija damaskinuota trikampė aikštė.

Istorinio herbo miestelis neturėjo, tad svarstant naujo herbo idėjas, nutarta herbe atvaizduoti miestelio aikštę, kuri susiformavo iš kelių, vedančių į Vilnių, Alytų ir Punią sankryžoje. Tai vienintelė Lietuvoje trikampė miestelio aikštė. Miestelis paskelbtas Lietuvos urbanistikos paminklu.

Butrimonių herbas patvirtintas  Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. rugpjūčio 22 d. dekretu Nr. 1461.

Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.