Punios seniūnija

Punios seniūnija – Alytaus rajono savivaldybės šiaurėje. Punia yra seniūnijos centras, traukiantis turistus savo nuostabiu gamtovaizdžiu ir istoriniu palikimu.

Punia garsėja savo istorine praeitimi. Pirmą kartą miestelis paminėtas kryžiuočių ordino kronikose. XII a. pabaigoje ant Punios piliakalnio stovėjo garsioji Pilėnų pilis, kurios gynėjai, nenorėdami pasiduoti kryžiuočiams, sutikę verčiau susideginti. Archeologai ištyrė piliakalnį ir nustatė, kad XII-XIV a. ant jo stovėjusi medinė pilis, kuri buvo sudeginta. Pasakojama, kad 1336 m. kryžiuočiai apgulę pilėnių pilį, kelias dienas ir naktis ją puldinėję. Kryžiuočiams pavykę pralaužti pilies užtvaras. Apgulti lietuviai (jų buvę apie 4000), vadovaujami Margirio, matydami negalėsią puolikams atsispirti, ryžosi nepaprastam žygiui – pilies viduje sukūrė laužą, į jį sumetė visą savo turtą, laužo liepsnoms pirmiausia atidavė moteris ir vaikus, paskui patys kovotojai žudėsi ir pasilaidojo save liepsnose. Margiris vienas iš paskutiniųjų užšoko ant laužo, perskrodęs sau krūtinę kalaviju. Kai džiūgaudami kryžiuočiai įsiveržė į pilį grobti daiktų ir žmonių, pro dūmus esą išvydo tik seną vaidilutę, žengiančią į liepsnojantį laužą.

Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestų, kuris beveik 400 metų turėjo Magdeburgo teises. Jas 1503 m. suteikė Karalius Aleksandras. Klebonui buvo suteikta teisė laikyti dvi karčemas, nenurodant, kokius svaigalus gali pardavinėti. Už gautas pajamas klebonas turėjo mokėti dvi kapas grašių, o tais laikais tai buvo dideli pinigai. Magdeburgo privilegiją Punios miestelis gavo 1791 m., ją pasirašė valdovas Stanislovas Augustas, todėl neatsitikinai miestelio herbe pavaizduotas Šv. Stanislovas, prikeliantis iš rudo kapo rudaplaukį Piotroviną. 1998 m. rugpjūčio 4 d. Prezidento dekretu buvo patvirtintas atkurtas Punios istorinis herbas. 18 a. pabaigoje Punioje pastatyta rotušė, miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų.

Skydo laukas perskeltas, priekiniame sidabriniame lauke stovi į skydo centrą žvelgiantis Šv. Stanislovas, prikeliantis iš rudos papėdės kapo rudaplaukį Piotroviną. Vyskupo kapa ir mitra raudonos, nimbas, pastoralo spiralė ir gumbas, kapos ir mitros kraštai auksiniai. Abiejų figūrų marškiniai, vyskupo apykaklė, pastoralo lazda sidabriniai. Kūnai natūralios spalvos. Užpakaliniame mėlyname lauke sidabrinė pasaga galais į viršų, iš jos kyla sidabrinė strėlė su raudonomis plunksnomis.

Istorinis herbas patvirtintas 1791 m. Puniai miesto (Magdeburgo) teisės suteiktos 1503 m., tuo pačiu turėjo būti patvirtintas ir herbas.

Dabartinis herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. rugpjūčio 4 d. dekretu Nr. 140.

Herbo etaloną pagal 1791 m. privilegijos duomenis atkūrė dailininkas Agnius Tarabilda.