Krokialaukio seniūnija

Krokialaukio seniūnija yra Alytaus rajono vakarinėje dalyje tarp Alytaus ir Simno. Pagrindinė upė – Peršėkė, ant kurios sudarytas Krokialaukio tvenkinys. Telkšo 3 ežerai – Strauzdis, Gudelių ir Ūdrijos.

Krokialaukio apylinkių slėniai, drėgnos pievos, pasitaikančios lygumos – tai prieš šimtmečius buvusių ežerėlių, pelkių, tada dar sujungtų siaurais upeliais, palikimas. Per 100 ha plytėjusi Krokininkų pelkė – buvęs ežeras, ilgainiui virtęs šlapiomis durpžemio ganyklomis. Krokialaukis ir jo apylinkių žemės iš pelkių ir miškų atsiimtos labai vėlai, todėl šiame krašte, nors ir yra kalvų, bet nėra piliakalnių. Gausu miškų, iš kurių didesni – Barkūniškio, Kalesninkų, Sabališkės, Trakelio miškai.

Krokialaukio miestelis – seniūnijos centras. Čia yra bažnyčia, gimnazija, parduotuvės, kultūros namai, paštas, ambulatorija. Krokialaukis turi seną ir turtingą saviveiklinio meno tradiciją. 2007 m. liepos 11 d. prezidento dekretu patvirtintas Krokialaukio miestelio herbas ir anspaudas.

Būtent Krokialaukyje palaidotas ir žinomiausias šio krašto žmogus, Lietuvos inžinierius, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas Tomas Naruševičius, kurio vardu pavadinta ir miestelyje esanti gimnazija.

Miestelio pavadinimas, anot pasakojimų, kilo nuo to, jog vietovę prekėmis aprūpindavo žydas, turėjęs seną kuiną. Išgirdę jo kriokimą, žmonės sakydavo „kriokia Laukis“ (vadinasi prekės atvažiuoja). Ne veltui Krokialaukio herbe pavaizduota žirgo simbolika.

Miestelio atsiradimas siejamas su 16 a. antroje pusėje įkurtu dvaru. Aplink dvarą pradėjo augti kaimas. Krokialaukio dvaras garsėjo žirgynu, čia buvo auginami geriausi žirgai visame regione ir siunčiami Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.

18 a. viduryje miestelyje pastatyta pirmoji bažnyčia, tačiau mūrinės bažnyčios pamatai pakloti gerokai vėliau. Vyskupas Antanas Baranauskas „Anykščių šilelio“ autorius bažnyčią konsekravo. Netrukus pradėjo veikti parapijinė mokykla.

Po 1861 m. sukilimo caro valdžia Krokialaukį atidavė generolui Pavlui Grubei, vietos gyventojai jį praminė grafu Grabe. Rašytiniai šaltiniai nekalba apie generolo būdą, tačiau iš gautos  pravardės galima spręsti jį buvus  karingo ir griežto būdo. 

Tarpukario laikotarpiu miestelis stiprėjo. Buvo įkurtas kooperatyvas, smulkaus kredito unija, pašto agentūra, veikė pradinė mokykla ir policija. Miestelis turėjo savo parduotuvę, didelę pieninę ir linų pluošto apdirbimo punktą. Daug savanorių iš Krokialaukio stojo į tuometę Lietuvos kariuomenę ginti savo kraštą ir jo žmonės.

Sidabriniame skydo lauke – žingsniuojantis žiūrintis atgal raudonas žirgas su raudonais apynasriu ir pavadžiu. Istorinio herbo Krokialaukis neturėjo. Svarstant herbo idėjas, seniūnijos atstovų siūlymu nutarta pavaizduoti žirgą.

Krokialaukio herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. liepos 11 d. dekretu Nr. 1K-1050.

Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.