Miroslavo seniūnija

Miroslavo seniūnija įsikūrusi Alytaus rajono savivaldybės pietvakariuose. Seniūnijos plotas – 13500 ha. Seniūnijos teritorijai priklauso dalis Metelių regioninio parko, Balkasodžio botaninis draustinis.

Pirmieji gyventojai, gyvenę iki 13 a. Miroslavo krašte buvo jotvingių gentys. Jų buvimą mena šeši piliakalniai. Lietuvai kariaujant su Kryžiuočių ordinu, šis kraštas dėl nuolatinių karo žygių tapo negyvenamas. Tik 16 a. valdant karaliui Žygimantui Senajam Miroslavo apylinkėse pradėjo kurtis gyventojai.

16-17 a. šiandieninis Miroslavo miestelis vadinosi – Slabada, nuo rusiško žodžio „laisvė.“ Tokį pavadinimą miestelis gavo neatsitiktinai – pirmieji gyventojai aštuonis metus buvo atleisti nuo mokesčių, gavo valaką žemės.

18 a. vietovė jau vadinama Miroslavu. Manoma, kad pavadinimas kilo nuo Bendrių dvaro dvarininko Miroslavskio pavardės.

1763 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždininkas Miroslave įkūrė Marijonų vienuolyną. Vienuoliai įsteigę parapijinę pradžios mokyklą, vietinius gyventojus mokė žemdirbystės, amatų, pastatė naują mūrinę bažnyčią ir vienuolyną, kurie išliko iki šių dienų.

Pirmojo pasaulio karo metais, atsiraukdama rusų kariuomenė susprogdino Miroslavo bažnyčios bokštus, iš kurių gerai matėsi Alytaus mieste esantys rusų kariniai įtvirtinimai. 

Šiandien Miroslavo seniūnijoje yra gimnazija, ambulatorija, gaisrinė. Seniūnija garsėja dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviške. Sodyboje įkurtas muziejus, čia rengiami kultūriniai renginiai. Seniūnija didžiuojasi Kurnėnų kaime esančia Lauryno Radziukyno mokykla. Taip pat daug lankytojų sulaukiančiu Kumečiu kriokliu.  

Mėlyname fone sidabro spalvos koplyčia su aukso spalvos kryžiumi. Koplyčioje – aukso spalvos varpas. Herbe pavaizduotas vietos simbolis – Olakalnio koplyčia.

Herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. vasario 4 d. dekretu Nr. 363.

Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.