DUK

Prašymus galima pateikti per MGVDIS išorinį portalą, prisijungimo nuoroda: https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt. Visa dominanti informacija teikiama telefonu: +370 672 45521 arba +370 672 45416.

Pateikiant prašymą įregistruoti santuoką, būtina turėti galiojančius asmens dokumentus. Jei duomenų apie norinčius susituokti asmenis ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, būtina pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: gimimą, santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.

Negali, prašymai įregistruoti santuoką pateikiami asmeniškai abiem būsimiems sutuoktiniams atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą, kurioje jie pageidauja registruoti santuoką ir per MGVDIS išorinį portalą, prisijungimo nuoroda: https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt.

Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:

1. prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžimą, t. y. šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų;
2. kiekvienas jaunos šeimos narys yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
3. iki kreipimosi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, pateikdamos prašymą dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos nė vienas jaunos šeimos narys, būdamas visiškai veiksnus (išskyrus jaunos šeimos vaikus), ir jaunos šeimos vaikai neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto. Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka šiuos būsto požymius, laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą: turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams būstui pirkti, statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti arba mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją;
4. įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose;
5. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 4 dalį jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.

1. jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai;
2. šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai Alytaus rajono savivaldybėje (Pulko g. 21, Alytus). Prašymai teikiami toje savivaldybėje, kurioje yra įsigyjamas būstas;
3. pateiktą prašymą Savivaldybės administracija išnagrinėja per 10 dienų. Nustačiusi, kad jauna šeima turi teisę į finansinę paskatą ir yra pakankamai tų metų valstybės biudžeto asignavimų finansinei paskatai teikti, SPIS suformuoja pareiškėjui pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki tų metų gruodžio 31 dienos. Priėmus teigiamą sprendimą skirti subsidiją, jauna šeima turi kreiptis į kredito įstaigą (banką ar kredito uniją) ir per 4 mėnesius sudaryti būsto kreditavimo sutartį;
4. Savivaldybės administracija nustačiusi, kad jauna šeima turi teisę į finansinę paskatą, bet yra panaudoti visi tų metų valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai teikti, atsisako suformuoti pažymą ir pareiškėjo šeimą pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašo į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą.

Prašymą pildykite Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) adresu www.spis.lt. Užsipildžius ir išsaugojus asmens duomenis (el. pašto adresas, telefonas, sąskaitos numeris, deklaruota gyv. vieta) turite rinktis Naujas prašymas, tuomet Būstas (Finansinės paskatos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą skyrimas) ir pildyti toliau prašomus duomenis.

Subsidija turi būti grąžinama į valstybės biudžetą, jei jauna šeima, kuriai suteikta subsidija būsto kredito pirmajam būstui įsigyti, 10 metų laikotarpyje, nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, nuosavybės teisę į įsigytą būstą perleidžia kitam asmeniui.

• nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis;
• jeigu pasikeičia už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
• jaunai šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių;
• šeimoms, kurios nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos praėjus 5 metams yra susilaukusios trijų ar daugiau vaikų ir nori po ne mažiau kaip 5 metų perleisti būstą kito asmens nuosavybėn todėl, kad jį pakeistų į didesnį būstą toje pačioje savivaldybėje.

Tikslus šios paslaugos pavadinimas – įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą prie Alytaus rajono savivaldybės. Į šią apskaitą ribotam terminui, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose, taip pat asmenys, kurie ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.

Reikalingas galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (asmens tapatybės kortelė arba pasas). Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti ir vaiko gimimo liudijimą (arba jo išrašą) ir / ar pasą (jei toks pagamintas).

Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Raštiško savininko leidimo Jums jau nebereikės.

Nuomos sutartis neturi būti patvirtinta notaro (nėra tokio reikalavimo). Joje turi būti aiškiai nurodyta, jog buto savininkas leidžia gyventi / nuomotis būstą tam tikriems asmenims. Sutartis turi būti pasirašyta abiejų pusių.

Ne. Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro buto savininko sutikimo nereikia, nes vaikai deklaruojami prie vieno iš tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų). Tai galite atlikti el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykę į deklaravimo įstaigą, t. y. seniūniją arba savivaldybę.

Gyvenančių asmenų deklaravimo duomenų panaikinti negalima. Deklaravimo duomenys yra naikinami tik tais atvejais, kai jie yra neteisingi, kai asmenys gyvenamojoje patalpoje negyvena.

Asmeniui pačiam deklaruojant naują gyvenamosios vietos adresą, automatiškai pasinaikina ankstesnis gyvenamosios vietos adresas.

Nekilnojamo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.257650/asr.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2023 metams nustatyti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. K-124 „Dėl 2023 m. nekilnojamojo turto mokesčių tarifų nustatymo“  https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2e2c3ff0f6b811ec8fa7d02a65c371ad

Nustatyti 2023 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifai Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje:

• 1 (vienas) procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės – nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, nurodytą 2 punkte;
• 3 (trys) procentai nekilnojamojo turto mokestinės vertės – nenaudojamam, apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui bei visų įmonių nekilnojamajam turtui, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį. 
  Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2023 metams nustatyti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. K-124 „Dėl 2023 m. nekilnojamojo turto mokesčių tarifų nustatymo“   galioja  ir 2024 metų mokestiniam laikotarpiui.

Daugiau informacijos apie Nekilnojamojo turto mokestį pateikta VMI puslapyje https://www.vmi.lt/evmi/nekilnojamojo-turto-mokestis2.

VMI konsultuoja Nekilnojamojo turto mokesčio klausimais tel. +370 5 260 5060 arba 1882. 

Vietinės rinkliavos lengvatos taikomos neįgaliesiems ir asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių. Šiems asmenims vietinės rinkliavos dydis yra mažinamas 50 procentų nustatyto dydžio. Asmenys, turintys teisę gauti lengvatą, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui kartu su prašymu dėl leidimo išdavimo pateikia darbingumo netekimo patvirtinančio dokumento (neįgaliojo pažymėjimo), pensijos gavėjo pažymėjimo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijas, patvirtintas LR norminių teisės aktų nustatyta tvarka ar šių dokumentų originalus.

Ne, sumokėta vietinė rinkliava arba jos dalis grąžinama šiais atvejais:

• kai sumokėta daugiau, negu nustatyta vietinės rinkliavos nuostatuose;
• jeigu paslauga nesuteikta (t. y. leidimas neišduotas);
• kai leidimas prekiauti ar teikti paslaugas panaikinamas.

Negali, ši teisė suteikiama tik juridiniams asmenims arba užsienio juridinio asmens filialui.

Reikia pateikti užpildytą paraišką ir daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, jeigu alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama daugiabučiame gyvenamajame name.

Prieš pateikdamas paraišką pareiškėjas turi būti įtrauktas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomą Maisto tvarkymo subjektų sąrašą.

Asmuo turi pateikti nustatytos formos pranešimą apie ketinimą verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais.

Licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo.

Licencija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išduodama kitą darbo dieną po pranešimo apie ketinimą verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais gavimo, jeigu pranešime nenurodyta vėlesnė data.

Valstybės rinkliava už licencijos išdavimą yra vienkartinė (sumokama licencijos išdavimo momentu), vėliau už ją mokėti nereikia.

Išmoka vaikui (vaiko pinigai) priklauso ir vyresniems nei 18 metų asmenims, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai. Jūsų nurodytu atveju, vaikui sukakus 18 metų, kadangi jis ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, turite teisę kreiptis dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo, pateikdami prašymą gauti išmoką. Pažymos iš mokymo įstaigos pateikti nereikia, nes duomenys apie mokymąsi gaunami iš Mokinių registro. Prašymą gauti išmoką vaikui galite pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt ar tiesiogiai kreipdamiesi į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Dėl išmokos vaikui gali kreiptis vaikas nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą, taip pat emancipuotas ar susituokęs nepilnametis vaikas.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. nemokami pietūs priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams skiriami be atskiro tėvų prašymo, nevertinant gaunamų šeimos pajamų, todėl pateikti prašymo nereikės.

Integralios pagalbos paslaugos (dienos socialinė globa ir slauga asmens namuose) gali būti teikiamos asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Dėl šios paslaugos asmuo ar jo artimieji turėtų kreiptis į seniūnijos, kurioje deklaruoja gyvenamąją vietą, socialinę darbuotoją.

Neįgalus asmuo (jo atstovas), kuris dėl judėjimo ir apsitarnavimo funkcijos sutrikimo negali laisvai patekti į būstą ir jame judėti, gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, pateikdamas savivaldybės administracijai raštu laisvos formos prašymą pritaikyti būstą, kuriame jis gyvena.

Būstas gali būti pritaikomas neįgaliajam, kuriam nustatytas:

1. specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
2. specialusis techninės pagalbos priemonių – bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio – poreikis;
3. specialusis techninės pagalbos priemonių – kitų, nei nurodyta 2 punkte, judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) – poreikis;
4. specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.

Kreiptis galima į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Pulko g. 21, Alytaus m., tel. +370 315 74 558), arba į Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyrių (Smėlio g. 10, Alytaus m., tel. +370 315 21619).

Dėl tikslinės kompensacijos skyrimo ir mokėjimo vaiko tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai turi kreiptis į savivaldybės, kurioje deklaruoja gyvenamąją vietą, arba savivaldybės, kurioje nuolatinai faktiškai gyvena, administracijos socialinės paramos skyrių.

Šios kompensacijos skiriamos auginantiems vaikus iki 18 metų (besimokančius Lietuvos Respublikoje įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą arba aukštosiose mokyklose pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą - iki 24 metų) neįgaliesiems, kurie yra pripažinti nedarbingais ir kurių šeimose nėra darbingų asmenų. Nedarbingais asmenimis laikomi: 1) vaikai iki 18 metų (besimokantys Lietuvos Respublikoje įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą arba aukštosiose mokyklose pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą – iki 24 metų); 2. nedirbantys neįgalieji, kurie Neįgalumo ir netekto darbingumo nustatymo tarnybos yra pripažinti nedarbingi (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ir II grupės invalidai, kurie invalidumą nustatančių komisijų buvo pripažinti nedarbingi); 3. asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių.

Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos turi kreiptis į seniūniją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos. Laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (320 eurų).

Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu jo vidutinės pajamos, kai jis yra vienas gyvenantis asmuo, arba vienam asmeniui, kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (384 Eur).

Dėl paramos palaikams parvežti reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

• Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių), o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi – yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje;
• Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas. Deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių:

• neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Asmuo (kai kreipiasi šeima – vienas iš pilnamečių šeimos narių), kuris kreipiasi dėl įrašymo į Sąrašą, Savivaldybės administracijai pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą ir papildomus dokumentus:

• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą būstą;
• turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus;
• užpildytą patvirtintos formos prašymo priedą, kuriame nurodomos gautos pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, (priedą pildo tie asmenys, kurie gauna tokių pajamų ir nori, kad šios pajamos būtų išskaičiuotos iš deklaruojamų pajamų);
• pažymą apie asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą;
• dokumentus, patvirtinančius, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) (ištuokos, mirties faktą patvirtinančius dokumentus ar kitus dokumentus);
• neįgalumo arba darbingumo lygio pažymą (jeigu asmuo turi neįgalumą) arba gydymo įstaigos pažymą, patvirtinančią, kad asmuo (šeimos narys), serga sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma (jeigu tokia liga serga);
• įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;
• mokymo įstaigos pažymą apie į šeimos sudėtį įskaitomus asmenis, kurie yra nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba ir kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
• atstovavimą patvirtinantį dokumentą, kai prašymą pateikia kitas asmuo;
• kitus dokumentus, įrodančius asmenų teisę į paramą būstui išsinuomoti.

Pažymime, jeigu dokumentai yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar Savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis juos gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmenys ir šeimos jų pateikti neprivalo.

Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba jeigu jie turi teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą pagal Įstatymo 15 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus, arba jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir dėl judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų jam (šeimai) turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas socialinis būstas.

Asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo (toliau – Sąrašas) išbraukiami, kai:

• asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
• jų deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; jų buvimo Sąraše laikotarpis 3 metus nuo jų išbraukimo dienos nurodomas Sąrašo priede;
• miršta į Sąrašą įrašytas asmuo;
• asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme;
  asmeniui ar šeimai jau išnuomotas socialinis būstas ar mokama išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, išskyrus atvejus, kai asmuo ar šeima, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, turi teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą;
• asmuo ar šeima savivaldybės administracijos nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neišreiškė rašytinio sutikimo ar nesutikimo nuomotis jiems siūlomą socialinį būstą, atitinkantį jų prašyme nurodytus socialinio būsto reikalavimus, susijusius su vietove, kurioje yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukštu;
• jiems yra suteiktas valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas;
• pateikia rašytinį prašymą Savivaldybės administracijai išbraukti jį (juos) iš Sąrašo;
• asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai asmuo gydomas stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
• nustatoma, kad asmuo ar šeima, kreipdamiesi dėl socialinio būsto nuomos, pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos sudėtį arba deklaruotą gyvenamąją vietą, turinčius įtakos teisei į socialinio būsto nuomą, arba per mėnesį nuo deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimo, būsto įsigijimo, materialinės padėties pasikeitimo, kuris lemia įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių viršijimą, apie tai nepranešė Savivaldybės administracijai.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę. Vietovių ribų planus savivaldybės rengia, derindamos juos su VĮ Registrų centru, Aplinkos, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijomis. Parengti ir suderinti dokumentai teikiami Vidaus reikalų ministerijai, kuri juos teikia tvirtinti Vyriausybei.

LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punkte nurodyta, kad adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, šių adresų keitimas ir panaikinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Atsižvelgiant į tai, nekilnojamojo daikto savininkas turi pateikti prašymą atitinkamai savivaldybei, kurios teritorijoje yra nekilnojamas daiktas. Savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl adreso suteikimo, per 5 darbo dienas pateikia dokumentus VĮ Registrų centras, kuris per 10 darbo dienų registruoja suteiktus adresus Adresų registre.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ priedo 8 punktą, medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, kurie auga žemės ūkio paskirties žemėje sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje ir atitinka nustatytas medžio gentis ir (ar) rūšis, krūmus bei skersmens (1,3 m aukštyje) ir aukščio parametrus. Privačiuose mėgėjų sodo sklypuose augantys medžiai ir (ar) krūmai nėra saugotini, todėl leidimo jiems šalinti nereikia.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. Vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti šios savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje privalo sumokėti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliava skaičiuojama pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis.

Seniūnijos išduota pažyma galioja 1 metus.

Paraiškas daliniam finansavimui gauti gali teikti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo numatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą Alytaus rajono savivaldybėje ne trumpiau kaip vienerius metus iki paraiškos teikimo dienos (toliau – Pareiškėjai) ir yra įsirengę individualius, buityje susidarančių nuotekų, valymo įrenginius (toliau – įrenginiai), nuosavybės teise įregistruotame žemės sklype, Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje. Finansuojamos išlaidos, kurios atsirado ne anksčiau nei 2020 m. vasario 13 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas.

Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Teisines konsultacijas (pirminę teisinę pagalbą) teikia arba organizuoja savivaldybės pagal asmens deklaruotą (arba faktinę) gyvenamąją vietą. Reikiamus dokumentus padeda užpildyti pirminę teisinę pagalbą teikiantis specialistas ar advokatas.

Per 7 darbo dienas nuo kreipimosi ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Gavę sprendimą turite susisiekti su paskirtu advokatu.

Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo.Vadovaujantis Mediacijos įstatymu, privalomoji mediacija nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; taip pat gali būti taikoma kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pavyzdžiui, jei tarp skyrium gyvenančių vaiko tėvų kyla ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, vaiko tėvai, prieš kreipdamiesi į teismą, turi pabandyti šį ginčą spręsti privalomosios mediacijos būdu. Svarbu tai, kad mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį, todėl, jei, pavyzdžiui, kyla ginčas dėl tėvų valdžios apribojimo, toks ginčas iš karto sprendžiamas tik teisme, kadangi tokiuose ginčuose taikos sutartis negalima, taigi privalomoji mediacija tokiais atvejais taip pat netaikoma.

Civilinio kodekso 3.14 straipsnis reglamentuoja santuokinį amžių. Pagal bendrąją taisyklę santuoką leidžiama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo dieną yra aštuoniolikos metų. Bet civilinio kodekso 3.14 straipsnio 2 ir 3  dalys, numato tam tikras išimtis. Norinčio tuoktis, tačiau neturinčio aštuoniolikos metų asmens prašymu teismas supaprastinto proceso tvarka turi teisę sumažinti tokio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip dvejais metais. Nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam šešiolikos metų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, turi teismo posėdyje išklausyti norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichikos bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių. Nėštumas – svarbi priežastis sumažinti santuokinį amžių. Kai sprendžiamas klausimas dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti išvadą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo ir ar tai atitinka nepilnamečio interesus.

Žemės nuomos mokestį moka fiziniai ir juridiniai  asmenys, išsinuomoję valstybinę žemę ar naudojantis ją be nuomos sutarties, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais žeme leista naudotis žemės reformos metu, taip pat įsigiję nuosavybės arba nuomos teise pastatus, statinius ar patalpas, esančius valstybinėje žemėje, kurios nuosavybės ar nuomos klausimas dar neišspręstas ir kuri nėra perduota naudotis panaudos teise. Visi valstybinės žemės nuomotojai (naudotojai) privalo mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus tuos, kurie Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu atleisti nuo mokesčio mokėjimo.

Mokestis už išnuomotą be aukciono arba naudojamą valstybinę žemę skaičiuojamas metams žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Nuo sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įsakymu „Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų patvirtinimo“. Verčių zonas ir nuomojamų sklypų, registruotų Nekilnojamojo turto registre vidutines rinkos vertes galima rasti VĮ „Registrų centras” puslapyje, adresu http://www.registrucentras.lt. Nuo šios vertės skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. 

Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai kasmet nustatomi savivaldybės tarybos posėdyje.

Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu  Nr. K-164 „Dėl žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo“  nustatyti nuomos mokesčio tarifai 2023 metams: 

• žemės ūkio paskirties žemei (išskyrus mėgėjų sodų žemę) – 0,85 % žemės vertės;
• mėgėjų sodų žemei – 1 % žemės vertės;
• gyvenamųjų teritorijų žemei – 0,6 % žemės vertės;
• komercinei žemei – 1 % žemės vertės;
• pramonės ir sandėliavimo žemei – 2 % žemės vertės;
• garažų bendrijų ir garažų savininkų naudojamai žemei – 2 % žemės vertės;
• apleistai, nenaudojamai žemei arba žemei, kurioje stovi nenaudojamais, naudojamais ne pagal paskirtį, apleistais arba neprižiūrimais pripažinti pastatai (patalpos) ir statiniai – 4 % žemės vertės;
• bažnyčių ir šventorių užimtai žemei bei sklypams, taip pat žemei prie pastatų ir statinių priklausančių religinėms bendrijoms (jeigu šie pastatai ir statiniai nenaudojami ūkinei komercinei veiklai), išskyrus žemę, naudojamą žemės ūkio veiklai, taikyti 0,1% žemės nuomos mokesčio tarifas. 

Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, t.y. mokestinis laikotarpis trunka nuo kiekvienų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 

Fiziniai ir juridiniai asmenys nuomos mokestį už nustatyta tvarka jiems suteiktą naudotis arba išnuomotą valstybinę žemę moka:

• nuo kito mėnesio po nuomos sutarties sudarymo (žemės suteikimo);
• jei valstybinės žemės nuomos sutarties terminas baigiasi, žemės nuomos mokestis nemokamas nuo kito mėnesio po sutarties nutraukimo (pasibaigimo). Sutartis laikoma  nutraukta, kai ji išregistruojama iš Nekilnojamojo turto registro;
• tais atvejais, kai asmuo įsigyja nekilnojamąjį turtą iš asmens, kuris žeme naudojosi nesudaręs nuomos sutarties, nekilnojamą turtą įsigijęs asmuo, nuomos mokestį turi pradėti mokėti nuo kito mėnesio po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. 

Būtina pažymėti, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio prievolės atsiranda ne nuo tada, kada yra sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis, o nuo tada, kada asmuo įsigijo nekilnojamąjį turtą ant valstybinės žemės.

Vadovaujantis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo (patvirtintu 2016 m. spalio 26 d. Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-251) 18 punktu valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, kasmet turi teikti juridiniai asmenys (tiek valstybinės žemės nuomininkai, tiek valstybinės žemės naudotojai).Valstybinės žemės nuomos mokestis yra deklaruojamas ir mokamas už einamuosius metus. Juridiniai asmenys nuomojamos ar naudojamos (jeigu ir nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis) valstybinės žemės nuomos mokestį apskaičiuoja patys ir mokesčio deklaraciją dviem egzemplioriais pateikia Finansų ir investicijų skyriui iki kalendorinių metų spalio 15 d.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojams deklaracija turi būti pateikiama iki einamųjų metų lapkričio 1 d. (įskaitant šią dieną). 

Apskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų lapkričio 15 d. (įskaitant šią dieną).

Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos ir jose deklaruojamos prievolės gali būti tikslinamos už einamuosius ir 5 praėjusius mokestinius laikotarpius.

Taip. Už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Delspinigiai  pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi teisės aktuose nustatytas nuomos mokesčio sumokėjimo terminas ir skaičiuojami 180 dienų. Delspinigių dydį ir delspinigių skaičiavimo bei mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras.

Valstybinės žemės nuomos mokestis ir delspinigiai mokami į Alytaus rajono savivaldybės administracijos žemės nuomos mokesčio surenkamąją sąskaitą Luminor Bank AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT 874010040900065502.

Nuomos mokesčio už valstybinę žemę įmokų kodai:

Žemės nuomos mokestį bei jo delspinigius galima sumokėti:

• bet kurio banko skyriuose;
• pašto įstaigose;
• internetu ( jei asmuo moka žemės nuomos mokestį už kitą asmenį, reikia nurodyti to asmens kodą, vardą ir pavardę);
• visose MAXIMA parduotuvių kasose;
• „Perlas“ terminaluose. 

Už įmokos priėmimą valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojas moka pagal banko, pašto ar įmokų surinkimo paslaugas teikiančių įmonių nustatytus tarifus.

Žemės nuomos mokestis ir  delspinigiai laikomi sumokėtais, kai kredito įstaiga ar kita mokėjimą priėmusi įstaiga surinktus pinigus perveda į Žemės nuomos mokesčio surenkamąją sąskaitą. 

Vadovaujantis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašu (patvirtintu 2016-10-26 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-251  ) 18 punktu valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, kasmet turi teikti juridiniai asmenys (tiek valstybinės žemės nuomininkai, tiek valstybinės žemės naudotojai).

Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija turi būti teikiama už kiekvienus kalendorinius metus atskirai, t.y. vienoje deklaracijoje negalima deklaruoti kelių skirtingų mokestinių laikotarpių.

Jei asmuo tais pačiais kalendoriniais metais turi deklaruoti kelis nuomojamus/naudojamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), juos reikėtų deklaruoti vienoje deklaracijoje, t.y. nebūtina pildyti atskirų deklaracijų už skirtingus nuomojamus/naudojamus valstybinės žemės sklypus ar jų dalis, laisvos valstybinės žemės plotus.

Juridiniai asmenys užpildytą valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją gali atsiųsti bendruoju Alytaus rajono savivaldybės el. paštu info@arsa.lt; 

• deklaraciją galima atsiųsti paštu Alytaus rajono savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyrius, adresu Alytus, Pulko g. 21.
• deklaraciją galima pateikti Alytaus rajono savivaldybėje, priimamajame, I a., adresu Alytus, Pulko g. 21. 

Nuo žemės nuomos mokesčio 2023 metais atleidžiami fiziniai asmenys (žemės nuomininkai ar naudotojai), kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų nuomininkų ar naudotojų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleivius ir studentus, ir jų nuomojamo ar naudojamo žemės sklypo dydis ne didesnis kaip 1 ha kaimo vietovėje arba 0,06 ha mieste. Nuo žemės nuomos mokesčio taip pat atleidžiami fiziniai asmenys (žemės nuomininkai ar naudotojai), kurių mokėtinas žemės nuomos mokestis (už visus nuomojamus ar naudojamus valstybinės žemės sklypus) neviršija 2 Eur. 

Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) išnuomoja institucija, kuri tą sklypą (jo dalį) valdo patikėjimo teise.

Valstybinę žemę gali išnuomoti: 

• Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos sklypus, kuriuos patikėjimo teise valdo ši institucija, išnuomoja šios institucijos Kauno apygardos žemės administravimo ir tvarkymo skyrius, daugiau informacijos https://nzt.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktai/#accordion-15, https://nzt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/veiklos-sriciu-aprasymas/;
• Savivaldybė. 

Norint išsinuomoti valstybinės žemės sklypą reikia kreiptis į instituciją valdančią tą sklypą patikėjimo teise. Valstybinės žemės nuomos sutartys nepateikus prašymo nėra sudaromos. 

Asmuo turi pateikti pilnai užpildytus šiuos dokumentus: prašymą, paraišką ir pridėti paraiškos 9 punkte nurodytus priedus, De minimis pagalbos gavėjams taikomų reikalavimų atitikimą patvirtinantis klausimyną ir pažymą apie įdarbintus asmenis į naujai įsteigtas darbo vietas (šis reikalavimas taikomas tuo atveju, kai prašoma paramos už naujai įsteigtas darbo vietas). Dokumentų formos:

Taip, gali.

Taip, kelionės išlaidos į darbą ir atgal įsidarbinusiems bedarbiams kompensuojamos atsižvelgiant į atstumą nuo gyvenamosios vietos Alytaus rajone iki darbo vietos, bet ne daugiau kaip už 20 kilometrų atstumą.

Kelionės išlaidų dydis priklauso nuo dirbtų darbo dienų skaičiaus, bet ne daugiau kaip 70 Eur per mėnesį.

Ne, kelionės išlaidos į darbą ir atgal gali būti kompensuojamos įsidarbinusiems Alytaus rajono savivaldybės bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje ir įsidarbinimo metu turėjusiems bedarbio statusą.

Žemės mokestį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Visa aktuali informacija žemės mokesčio klausimais yra pateikta VMI puslapyje https://www.vmi.lt/evmi/zemes-mokestis2.

Žemės mokesčio tarifai 2023 metams nustatyti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. K-188 „Dėl 2023 m. žemės mokesčio tarifų nustatymo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/42f92bb0591311edbc04912defe897d1. 

2023 METŲ ŽEMĖS MOKESČIO TARIFAI ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE

Žemės mokesčio tarifai nustatyti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. K-188 „Dėl 2023 m. žemės mokesčio tarifų nustatymo“ galioja ir 2024 metų mokestiniam laikotarpiui. 

Jeigu Jus domina papildoma informacija apie žemės mokestį, siūlome informacijos ieškoti VMI Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

VMI konsultacija Žemės mokesčio klausimais tel. +370 5 260 5060 arba 1882.

Pateikia, asmens dokumentą, transporto priemonės valdymą patvirtinančius dokumentus, registruojant naują transporto priemonę pateikti ES atitikties sertifikato originalą, sumokėtos valstybinės rinkliavos dokumentas, transporto priemonės nuotraukos. Informacija nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. keisis. Registracija atliekama vadovaujantis https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.284388/asr taisyklėmis. 

Kiekvienais einamais metais Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas grafikas skelbiamas www.arsa.lt tinklalapyje, seniūnijų skelbimų lentose, spaudoje, socialiniuose tinkluose. 

Įregistravus ūkį ar transporto priemonę dokumentus gali atsiimti pats asmuo įregistravęs ūkį, transporto priemonę arba kitas asmuo turintis notaro patvirtintą arba per VĮ Registrų centrą sudarytą įgaliojimą.