Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas

Korupcijos pasireiškimo tikimybė – prielaida, kad tam tikri viešojo sektoriaus subjekto veiklą veikiantys išoriniai ir (ar) vidiniai ir (ar) individualūs rizikos veiksniai sudarys galimybes atsirasti korupcijai (kilti korupcijos rizikoms).

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tvarka nustatyta Korupcijos prevencijos įstatymo 10 straipsnyje.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tikslas – antikorupciniu požiūriu įvertinti viešojo sektoriaus subjekto veiklą, nustatyti rizikas, galinčias pasireikšti viešojo sektoriaus subjekto veiklos srityse ir sudaryti prielaidų darbuotojams ar kitiems asmenims padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, apskaičiuoti šių rizikų lygį, suskirstyti jas pagal svarbą, nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, sudarančius prielaidų korupcijos rizikoms kilti, ir parengti priemones nustatytoms rizikoms mažinti ir (ar) jų veiksniams šalinti.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo uždaviniai:

• nustatyti rizikas, galinčias pasireikšti viešojo sektoriaus subjekto veiklos srityse ir sudaryti prielaidų darbuotojams ar kitiems asmenims padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus;
• apskaičiuoti nustatytų korupcijos rizikų lygį, suskirstyti jas pagal svarbą, taikant matricų metodą;
• nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, sudarančius prielaidų korupcijos rizikoms kilti;
• nustatyti korupcijos rizikų mažinimo ir (ar) jų veiksnių šalinimo priemones.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijas tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.