Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Alytaus rajono garbės piliečio vardas (po mirties) suteiktas Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Pietų Lietuvos partizanų srities vadui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui, už nuopelnus Lietuvos valstybei Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2018 metų birželio 21 d. sprendimu Nr. K-147.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, karininkas, rezistentas, kovotojas už nepriklausomybę, partizanų vadas, brigados generolas.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimė 1918 m. kovo 6 d. Niu Britene, JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. 1936 m. A. Ramanauskas baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, Klaipėdos pedagoginį institutą, tęsė mokslus Kauno karo mokykloje ir baigė paskutinę, penkioliktąją, karininkų laidą. A. Ramanauskas 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio 25 d. A. Ramanauskas tapo partizanu. Iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui, 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 m. – Merkio rinktinės vadu, 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.

1949 m. vasario mėnesį A. Ramanauskas-Vanagas dalyvavo Prisikėlimo apygardos teritorijoje, Minaičių kaime, tarp Radviliškio ir Baisogalos, vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame vasario 16 d. buvo priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) deklaracija. A. Ramanauskas-Vanagas buvo paskirtas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 m. pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu. Jam suteiktas partizanų pulkininko laipsnis, buvo apdovanotas pirmojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.

1956 m. spalio 12 d. A. Ramanauskas-Vanagas su žmona Birute Mažeikaite-Ramanauskiene buvo išduoti, suimti Kaune ir išvežti į LTSR KGB kameras. 1957 m. rugsėjo 24–25d. Vilniuje posėdžiavęs LTSR Aukščiausiasis Teismas jam skyrė mirties bausmę. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje. Žmona B. Mažeikaitė-Ramanauskienė buvo nuteista 8 m. laisvės atėmimo.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 m. gruodžio 22 d. A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas Kario savanorio statusas, 1998 m. sausio 26 d. LR Prezidento dekretu – dimisijos brigados generolo laipsnis, įteisinti 1949 m. ir 1950 m. Lietuvos partizanų aukščiausiosios vadovybės apdovanojimai – 2-ojo ir 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiai su kardais. 1998 m. kovo 3 d. LR Prezidento dekretu A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas 2-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas, o 1999 m. vasario 2 d. dekretu – 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas.

1994 m. A. Ramanausko-Vanago vardu pavadinta Alytaus gimnazija. 2012 m. minint Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos partizanės Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės arešto 56-ųjų bei partizanų vado sušaudymo 55-ųjų metines, partizanų suėmimo vietoje prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžos, Žaliakalnyje, Kaune buvo atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo.

2018 m. minimos Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės. LR Seimas, siekdamas pagerbti istorinę asmenybę, paskelbė 2018-uosius Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Tais pačiais metais Vilniaus Našlaičių kapinėse, archeologai rado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus.