Rudens žiedų simfonija Čiurlioniui
Rugsėjo 22-oji Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje buvo išskirtinė diena – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, talentingo kompozitoriaus ir dailininko, puikiai valdžiusio meninį žodį, 150-ųjų gimimo metinių įprasminimo diena.
Menininko jubiliejaus minėjimui buvo pasirinktas šviesos leitmotyvas. Juk ir pats kūrėjas rašė: ,,... reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum visiems tamsybėse ant kelio stovintiems, kad jie išvydę rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse“. Vykusiose pamokose šiuos jo žodžius susieję su tapyba mokiniai pastebėjo, kad paveiksluose dominuoja geltoni, šviesūs atspalviai.
Ruošdamiesi šiai dienai ne tik mokiniai, bet ir gimnazijos darbuotojai, įkvėpti menininko kūrybos, patys piešė, kūrė kompozicijas, vieną jų – ,,Rudens žiedų simfonija Čiurlioniui“ – sukūrė darbuotojai ir įvairiose gimnazijos erdvėse surengė savo darbų parodas. Pertraukų metu skambėjo kompozitoriaus simfoninės poemos ,,Jūra“ ir ,,Miške“, pamokose buvo klausomasi ištraukų iš M. K. Čiurlionio laiškų mylimai žmonai Sofijai. Mokiniams ypač paveiki buvo ištrauka: ,,O norėčiau pasiųsti Tau<... >visas gražiausias mintis, kurios, kaip pabaidytų žuvėdrų pulkai, Jūratei pasirodžius, skraido sidabrinio rytmečio migloje viršum šviesios Baltijos. Norėčiau apsupti Tave gegužiu, pilnu gėlių kvapo ir tylos, o po kojų Tau ištiesti gražiausiąjį Maharani kilimą, austą iš auksinių voratinklių ir baltesnių už sniegą chrizantemų. Norėčiau, kad, ilsėdamasi ant jo, klausytumeis tylos, kuri yra Naujos Kalbos giesmė. Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir bekraščio mano ilgesio. Norėčiau pakilti į aukščiausias viršūnes, neprieinamas mirtingiesiems, ir iš gražiausių žvaigždžių nupinti vainiką Zosei – Žmonai mano“.
Ne tik mylimajai, bet ir visiems mums Čiurlionis paliko nemirtingas simfonijas ir sonatas, šviesų tikėjimą, kad net ,,Liūdesys“ ir ,,Rūstybė“ (paveikslai) gali būti tapomi ne tamsiomis spalvomis, o saulės šviesa, kviesti į Tikėjimo ir Meilės šventę, nes ,,Meilė – tai akimirka, švystelėjusi visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu. Meilė – tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas“ (M. K. Čiurlionis).
Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos informacija