Savivaldos žmogus Aistė Kašelionė – „Nebijokite žengti pirmo žingsnio“

Savivaldoje dirbantys žmonės dažnai lieka anapus oficialių dokumentų, sprendimų ir posėdžių. Tačiau už kiekvieno pareigybės pavadinimo yra žmogus – su savo istorija, pomėgiais, svajonėmis ir labai paprastu noru būti naudingam kitiems. Alytaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Kašelionė būtent tokia ir yra – atvira, nuoširdi, mėgstanti pajuokauti, o kartu atkakliai tikinti tuo, ką daro.

Nors jos kasdienybėje netrūksta susitikimų, pokalbių ir įvairių klausimų, Aistė prisipažįsta, kad užvėrusi darbo kabineto duris kartais labiausiai trokšta tylos.

„Esu komunikabili ir mėgstanti bendrauti asmenybė. Nors darbe tenka labai daug kalbėtis, susitikti su žmonėmis ir spręsti įvairius klausimus, todėl po darbo kartais labiausiai norisi tiesiog ramybės ir tylos“, – šypsosi ji.

Tie, kurie Aistę pažįsta artimiau, veikiausiai pirmiausia paminėtų jos humoro jausmą. Ji pati sako esanti linksma, mėgstanti pajuokauti, ir neslepia – greičiausiai tai tėčio genas.

O kai reikia atsikvėpti nuo darbų, Aistė renkasi paprastus, bet jai daug reiškiančius dalykus: dviratį, laiką su šeima ir draugais, stalo žaidimus, kryžiažodžius. Pastarieji ypač praverčia keliaujant lėktuvu ar ilsintis gamtoje prie ežero ar jūros.

Tačiau yra dar vienas pomėgis, apie kurį žino ne visi.

Kai prasideda grybų sezonas, Aistė stengiasi būtinai rasti laiko miškui, nes grybavimas moteriai – dar vienas galvos ilsinimo būdas. Ir čia, panašu, svarbiausia net ne krepšelio pilnumas.

„Man visai nesvarbu, koks oras, jei tik yra galimybė, mielai leidžiu laiką gamtoje“, – sako ji.

Galbūt būtent tas gebėjimas džiaugtis paprastais dalykais ir padeda Aistei išlaikyti žmogišką santykį su darbu, kuriame kasdien tenka spręsti ne visada paprastus klausimus.

Į Alytaus rajono savivaldybę – ne pagal iš anksto parašytą planą

Jaunimo reikalų koordinatorės darbas Aistės gyvenime atsirado ne todėl, kad dar mokykloje ar universitete būtų nusprendusi būtent taip kurti savo profesinį kelią.

Baigusi studijas ji norėjo grįžti ten, kur užaugo – į Alytaus rajoną. Ieškojo galimybių, dalyvavo ne viename konkurse, tačiau iš pradžių sėkmė nebuvo jos pusėje. Tačiau atkakli moteris nenuleido rankų, ir taip prasidėjo kelias, šiandien skaičiuojantis jau trejus metus.

Pirmoji darbo diena, sako Aistė, iki šiol išlikusi atmintyje.

„Viskas buvo nauja, nepažįstama ir įdomu. Tą dieną buvau supažindinta su daugybe darbuotojų, tačiau, prisipažinsiu, vakare jau nebūčiau galėjusi pasakyti nei daugumos vardų, nei kuriame kabinete jie dirba. Matyt, stresas padarė savo“, – prisimena Aistė.

Šiandien, praėjus keliems metams, nepažįstamų kabinetų ir vardų vietą užėmė žmonės, su kuriais Aistė kartu kuria jaunimo politiką rajone.

Ir būtent žmonės jai yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių šis darbas tampa prasmingas.

„Esu labai dėkinga savo kolegėms, mano „mergutėms“, kurios visada padeda, palaiko. Žinojimas, kad turi komandą, kuria gali pasitikėti ir su kuria gali pasidalyti tiek džiaugsmais, tiek iššūkiais, yra labai didelė stiprybė“, – sako ji.

Darbas, kuriame nėra „įprastos dienos“

Paklausta, kaip atrodo jos įprasta darbo diena, Aistė tikriausiai galėtų atsakyti trumpai: tokios tiesiog nebūna.

Vieną dieną tenka susitikti su jaunimu, kitą – bendradarbiauti su įstaigomis ar organizacijomis, dalyvauti posėdžiuose, rengti dokumentus, planuoti naujas veiklas. Kartais tenka spręsti tai, ko iš anksto net nebuvo galima numatyti.

Tačiau už visų šių darbų slypi vienas pagrindinis tikslas – kad jauni žmonės Alytaus rajone turėtų daugiau galimybių būti išgirsti, veikti ir kurti.

Aistės įsitikinimu, geras jaunimo reikalų koordinatorius pirmiausia turi mokėti bendrauti su jaunimu, suprasti jo poreikius, gebėti įtraukti jaunus žmones į iniciatyvas ir prisidėti prie jų užimtumo.

Tačiau vien programų ar veiklų neužtenka.

„Manau, kad jaunimui šiandien labiausiai reikia žmogaus, kuris juos palaikytų, motyvuotų ir padrąsintų“, – sako Aistė.

Ypač tai svarbu mažesnėse vietovėse, kur jauniems žmonėms kartais trūksta ne idėjų, o galimybių ir drąsos jas įgyvendinti.

Todėl Aistė mato savo darbą ne tik kaip veiklų organizavimą. Tai ir nuolatinė paieška, kaip pasiekti jauną žmogų, kaip jį sudominti, padrąsinti ir parodyti, kad jo nuomonė yra svarbi.

Kai jaunimo idėjos tampa tradicijomis

Kalbėdama apie Alytaus rajono jaunimo iniciatyvas, Aistė neskuba išskirti vienos.

„Visos savaip žavios ir kuriančios pridėtinę vertę Alytaus rajono jaunimui“, – sako ji.

Ir iš tiesų pastaraisiais metais jaunimo iniciatyvų daugėja. Tai galima pastebėti net labai konkrečiai – pagal gaunamų paraiškų skaičių. Kai kurios idėjos ilgainiui tampa gražiomis tradicijomis: Butrimonių seniūnijoje kasmet organizuojama Tarptautinė jaunimo diena, Santaikoje vykstantys sporto turnyrai pritraukia jaunimą ir tampa bendruomenės gyvenimo dalimi.

Paklausus, kodėl svarbu, kad jaunimas dalyvautų savo miesto ar rajono gyvenime, Aistė atsako užtikrintai: „Nes jie geriausiai žino, ko jiems reikia.“

Tai, ko gero, viena svarbiausių jos darbo filosofijų. Jaunimas neturėtų būti tik veiklų gavėjas. Jis turi būti jų kūrėjas, siūlytojas, sprendimų dalyvis.

Įsitraukdami į bendruomenės gyvenimą jauni žmonės įgyja patirties, ugdo atsakomybę, pasitikėjimą savimi ir pilietiškumą. O kai jaunas žmogus mato, kad jo balsas turi reikšmę, savivalda tampa nebe tolima ir formali sąvoka, o vieta, kurioje jis pats gali kažką pakeisti.

Didžiausias rezultatas – ne visada matuojamas skaičiais

Aistė neslepia, kad dirbant su jaunimu būna ir sunkių dienų. Viena sunkiausių pamokų jai buvo suprasti, kad rezultatai ne visada ateina greitai.

„Būna, kad į veiklą įdedi daug pastangų, kvieti jaunus žmones, planuoji, organizuoji, jaudiniesi – o galiausiai jie tiesiog neateina. Tada natūraliai kyla klausimas: ar tai, ką darai, iš tiesų turi prasmę?“ – pasakoja A. Kašelionė.

Tačiau būtent tokiose situacijose atsiranda tikrasis darbo su žmonėmis matas.

Praėjus maždaug trejiems darbo metams Aistė kalbėjosi telefonu su vienu jaunuoliu. Pokalbio metu jis jai pasakė: „Kaip smagu, kad savivaldybėje pagaliau atsirado žmogus, į kurį galime kreiptis, paklausti patarimo ir kuris visada padeda.“

Aistei tai tapo vienu didžiausių įvertinimų.

Nes kartais darbo rezultatas nėra šimtas renginio dalyvių, dešimtys paraiškų ar graži statistika. Kartais rezultatas yra žmogus, kuris žino, kad nėra vienas. Kad yra kam paskambinti, paklausti, pasitarti, o, jei reikia, ir paprašyti pagalbos.

„Pasitikėjimas užauga per laiką, o kartais didžiausias rezultatas yra ne dalyvių skaičius, o tai, kad bent dalis jaunų žmonių žino, jog turi žmogų, į kurį gali kreiptis“, – sako Aistė.

Jaunimo politika, kuri tampa matoma

Per pastaruosius metus Alytaus rajone sustiprėjo jaunimo politikos kryptis ir išsiplėtė jauniems žmonėms skirtos galimybės.

Aistė didžiuojasi jaunimo vasaros įdarbinimo programa, pagal kurią darbdaviams kompensuojama dalis jaunuolių darbo užmokesčio, aktyviu dalyvavimu Jaunimo savanoriškoje tarnyboje, tiek finansiškai prisidedant, tiek plečiant savanorius priimančių organizacijų ratą.

Svarbiu pokyčiu tapo ir jau dvejus metus veikianti Atviroji jaunimo erdvė – vieta, kur jauni žmonės gali susitikti, bendrauti ir įgyvendinti savo idėjas.

Tačiau, ko gero, labiausiai Aistę džiugina ne viena konkreti priemonė, o bendras pokytis: jaunimo iniciatyvų daugėja, o Alytaus rajono savivaldybė vis nuosekliau įgyvendina Jaunimo reikalų agentūros nustatytus uždavinius ir rodiklius.

Tai rodo, kad jaunimo politika rajone nėra vien gražus žodis. Ji tampa gyva praktika, kurios rezultatus galima pamatyti kasdienybėje.

Svajonė – rajonas, kuriame jaunam žmogui yra vietos

Paklausta, kaip norėtų matyti Alytaus rajoną po penkerių metų, Aistė kalba apie erdves ir žmones.

Ji svajoja, kad įvairiose rajono vietovėse būtų daugiau atvirųjų jaunimo erdvių – vietų, kur jauni žmonės galėtų susitikti, bendrauti, prasmingai leisti laiką ir įgyvendinti savo idėjas.

Taip pat Aistė norėtų matyti dar didesnį jaunimo įsitraukimą į jaunimo politiką: daugiau jaunų žmonių, dalyvaujančių sprendimų priėmime, teikiančių pasiūlymus ir aktyviai prisidedančių prie savo bendruomenės gyvenimo.

Tai iš esmės yra ir Aistės darbo esmė – ne kalbėti už jaunimą, o padėti jam kalbėti pačiam.

Savivalda, jos manymu, jaunam žmogui taps artimesnė tada, kai ne tik informuos, bet ir klausysis. Kai suteiks galimybę siūlyti, kurti ir įgyvendinti. Kai jaunas žmogus pamatys, kad jo balsas nėra formalumas.

„Nebijokite žengti pirmo žingsnio“

Pačiai Aistei taip pat ne viskas gyvenime vyko pagal iš anksto sudėliotą planą. Todėl ir jaunam žmogui, kuris dar ieško savo kelio, ji linki neskubėti savęs įsprausti į vieną rėmą.

Nebūtina iš karto turėti daug patirties. Nebūtina imtis didelių darbų. Kartais pakanka tiesiog pabandyti.

„Nebijokite būti smalsūs, drąsiai išsakykite savo idėjas ir nebijokite imtis iniciatyvos. Jūsų nuomonė yra svarbi, o kiekviena, net ir maža idėja gali tapti prasmingu pokyčiu jūsų bendruomenei bei savivaldai“, – ragina ji.

O jeigu kartais pritrūksta drąsos, Aistė siūlo ieškoti žmonių, kurie palaikytų ir padrąsintų.

Galbūt tai ir yra svarbiausia žinutė, kurią ji nori perduoti Alytaus rajono jaunimui: nereikia laukti, kol kas nors kitas pradės kurti pokytį.

Galima pradėti nuo savęs: nuo vienos idėjos, vieno pokalbio ar vieno pirmo žingsnio.

O jeigu bus nedrąsu – Aistė nori, kad jaunas žmogus žinotų: savivaldybėje yra žmogus, pas kurį galima ateiti pasitarti.

Komunikacijos skyriaus informacija