Ilgaamžiškumo paslaptis – meilė sau ir begalinis artimųjų rūpestis

Yra žmonių, kurių gyvenimo istorijos primena, kad tikrasis ilgaamžiškumas slypi ne tik genuose ar sveikame gyvenimo būde. Jį kuria meilė gyvenimui, rūpestis savimi ir artimųjų šiluma. Tokia yra Miklusėnuose gyvenančios Anelės Silickienės istorija – šviesaus proto, geros širdies ir nepaprastai stiprios moters, kurią gimtadienio proga pasveikino Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

Sveikindama jubiliatę merė linkėjo kuo daugiau džiaugsmingų akimirkų su artimaisiais.

„Linkiu jums daug sveikatos, artimųjų meilės ir dėmesio, o visa kita – jūs nešiojatės širdyje. Būkite sveika“, – linkėjo merė, įteikdama gėlių ir dovanų.

Didžiausias gyvenimo turtas – vaikai

Prieš dešimtmetį, pablogėjus sveikatai, Anelė iš Kazlų Rūdos persikėlė gyventi į Miklusėnus. Nors širdyje iki šiol gyvas ilgesys namams, didžiausia jos laimė šiandien – šalia esantys vaikai ir jų rūpestis.

Anelė užaugino keturis vaikus – tris dukras ir sūnų. Dvi dukros pasirinko medikių kelią, viena tapo inžiniere, o sūnus – miškininku. Šiandien šeimą dar labiau gausina devyni anūkai ir net aštuoniolika proanūkių.

Neturėjusi galimybės pati siekti aukštojo mokslo, moteris iš visų jėgų stengėsi, kad visi vaikai įgytų išsilavinimą. Anksti našle likusi moteris dažnai sako, kad vaikai yra didžiausias jos turtas.

Šeima džiaugiasi galėdama kasmet susiburti mamos gimtadienio proga. Visi kartu susitinka ir Motinos dieną – tai akimirkos, kurių Anelė visuomet nekantriai laukia.

Stiprybė, kurios neišmokstama vadovėliuose

Anelė visą gyvenimą buvo nepaprastai darbšti ir smalsi. Dirbo pynėja iš vytelių, vėliau dešimtmetį vėlė veltinius, mezgė užuolaidas. Nebijojo sunkių darbų – sodindavo, ravėdavo, kasdavo bulves net už kelių dešimčių kilometrų nuo namų. Jos vyras dirbo vairuotoju ūkyje.

Vaikai prisimena mamą kaip žmogų, kuris visuomet stengėsi, kad šeimai nieko netrūktų – visi būtų pavalgę, tvarkingai apsirengę ir pasiruošę gyvenimui. Vos pavalgydavus pusryčius, ji jau galvodavo, ką gamins pietums, o ypatingu šeimos gardėsiu tapdavo jos kepti grybų patiekalai.

Visi keturi vaikai gerai mokėsi, tačiau kartu nuo mažens buvo pratę padėti tėvams kasdieniuose darbuose.

Smalsumas ir rūpestis savimi – kasdieniai įpročiai

Anelė iki šiol stebina savo žingeidumu. Šimto dvejų metų moteris kruopščiai skaito vaistų informacinius lapelius, pati seka savo sveikatos būklę, matuojasi kraujospūdį, darosi savimasažus, naudojasi įvairiais tepalais. Artimieji juokiasi, kad kartais ji pati konsultuoja net medikėmis dirbančias dukras.

Dar jaunystėje ji domėjosi medicina ir vaistažolėmis, skaitė knygas šia tema. Kaimynės dažnai užsukdavo pasitarti, kaip elgtis susirgus.

Ji iki šiol mėgsta pasipuošti – kasdien kruopščiai derina drabužius ir tiki, kad gera savijauta prasideda nuo pagarbos ir meilės sau.

Meilė, kuri gydo

Prieš dešimt metų šeimai teko išgyventi itin sunkų laikotarpį. Smarkiai susirgus Anelės būklė buvo labai sunki – ligoninėje vaikai budėjo prie jos visą parą, keisdami vieni kitus. Gydytojai didelių vilčių neteikė.

Po dviejų savaičių šeima priėmė sprendimą mamą atsivežti į Alytaus rajoną. Tuo metu ji nebevaikščiojo, tačiau artimųjų slauga, nuolatinė priežiūra ir pačios Anelės ryžtas padarė tai, kas atrodė beveik neįmanoma.

Ji kasdien mankštinosi ir kartodavo vaikams, kad dar vaikščios. Pamažu atsistojo ant kojų ir atgavo jėgas. Liga kartais primena apie save ir šiandien, tačiau šeima neabejoja – didžiausi vaistai yra artimųjų meilė ir rūpestis.

Džiaugsmas slypi paprastuose dalykuose

Nors į kiemą Anelė jau išeina retai, ji mėgaujasi grynu oru prie namų laiptų, domisi pasaulio naujienomis, kasdien žiūri televizijos žinias ir mobiliuoju telefonu bendrauja su vaikais bei kaimynėmis.

Ji turi savų sveikatos ritualų – nukritus kraujospūdžiui išgeria puodelį kavos ir vandens su trupučiu druskos. O vienas didžiausių mažų džiaugsmų – skanus ir šviežias naminis maistas.

Anelės istorija primena, kad ilgaamžiškumo paslaptis dažnai slypi paprastuose, bet labai svarbiuose dalykuose – rūpestyje savimi, noro gyventi nepraradime ir šeimoje, kuri visuomet yra šalia. O didžiausias turtas, kaip pati sako Anelė, visada buvo ir tebėra jos vaikai.

Komunikacijos skyriaus informacija