Alytaus rajono mokytojas: „Prisidedame prie to, kokia bus ateities visuomenė“

Mokytojų dienos padėkose ir sveikinimuose dėkojama mokytojams už kantrybę, stiprybę ugdant jaunąją kartą, o neretai pabrėžiama, kad šią profesiją reikia rinktis iš pašaukimo. Vis mažiau jaunų žmonių renkasi pedagogines studijas, o dalis jas baigusiųjų pasuka kitu karjeros keliu. Todėl jaunas mokytojas mokykloje tampa ypač laukiamu – jį džiaugsmingai pasitinka ir mokytojai, ir mokiniai. Šiemet Alytaus rajono mokyklose dirbti pradėjo ne vienas jaunas specialistas. Vienas iš jų – Butrimonių gimnazijos  matematikos, fizikos ir informatikos  mokytojas.

Į Butrimonių gimnaziją mokytojas Rokas Grabauskas kasdien atvyksta iš Prienų rajono – mokyklą nuo namų skiria apie 15 kilometrų. Čia jis dirba dar tik mėnesį, tačiau jau spėjo įsitikinti, kad sprendimas pakeisti mokyklą ir išbandyti save gimnazijoje buvo teisingas.

„Įspūdžiai labai geri – kolektyvas priėmė šiltai, greitai radome bendrą kalbą su mokiniais. Vėl iš naujo pajutau mokytojo darbo azartą“, – pasakoja R. Grabauskas.

Pedagogo kelias jam artimas nuo vaikystės: mama – muzikos mokytoja, o močiutė buvo geografijos mokytoja. Vis dėlto pats R. Grabauskas pirmiausia pasuko į tiksliuosius ir technologijų mokslus – Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė elektronikos inžinerijos studijas, vėliau jas papildė informatikos bei fizikos žiniomis ir įgijo pedagogo kvalifikaciją.

Prieš pradėdamas dirbti Butrimonių gimnazijoje R. Grabauskas šešerius metus dėstė profesijos ir bendrojo ugdymo dalykus Alytaus profesinio rengimo centre. Sukaupta patirtis ilgainiui paskatino žengti kitą profesinį žingsnį.

„Pedagoginiame darbe būta įvairių etapų, bet nusprendžiau duoti sau dar vieną startą. Džiaugiuosi atvira gimnazijos bendruomene ir tuo, kad čia galiu prasmingai pritaikyti savo žinias bei gebėjimus“, – sako mokytojas.

Trys disciplinos – viena bendra sistema

Butrimonių gimnazijoje mokytojas moko matematikos, fizikos ir informatikos. Tačiau šių disciplinų jis nelaiko atskiromis – priešingai, pamokose ieško jų tarpusavio ryšio.

Pasak mokytojo, formulės ir teorija įgauna prasmę tada, kai mokinys supranta, kaip fizikos dėsnis gali virsti matematiniu modeliu, o šis – veikiančiu algoritmu ar techniniu įrenginiu. Taip skirtingų dalykų žinios susijungia į bendrą sistemą, padedančią ne tik išmokti, bet ir suprasti.

„Jei tik leidžia programos rėmai, pamokose remiuosi mokslo ir technikos naujovėmis. Diskutuojame apie dirbtinį intelektą, šiuolaikinę kompiuteriją, technologijų įtaką pasauliui. Kai teorija susiejama su realybe, atsiranda visai kitas mokinių smalsumas“, – pastebi R. Grabauskas.

Bendraudamas su mokiniais jis nestokoja humoro ir pabrėžia: svarbiausia ne aklai išmokti taisykles, o suprasti, kaip jos veikia ir kur jas galima pritaikyti. Nors gimnazijoje dirba vos mėnesį, pedagogas jau pastebi mokinių, kurių profesinis kelias ateityje galėtų būti susijęs su technologijomis.

Svarbiausia – žmogiškasis ryšys

Paklaustas, kas apibrėžia gerą mokytoją, R. Grabauskas pirmiausia pabrėžia atsakomybę. Vien gerai išmanyti savo dalyką nepakanka – reikia norėti dalytis žiniomis, gebėti sudominti ir įtraukti mokinius.

„Jei perduosi savo žinias su entuziazmu – mokiniai tai pajaus. Dirbant mokykloje tenka susidurti su labai skirtingais charakteriais, nuotaikomis ir poreikiais. Todėl gebėjimas suprasti žmogų, lankstumas ir kūrybiškumas yra tokie pat svarbūs kaip ir profesinės žinios“, – įsitikinęs mokytojas.

Šie mokslo metai jam atneša ir naują profesinį etapą – darbą su abiturientais.

„Tai bus mano pirmieji metai, kai ruošiu mokinius brandos egzaminams. Jaučiu didelę atsakomybę, tačiau kartu tai nauja patirtis ir man pačiam – galimybė augti kartu su mokiniais ir pamatyti savo darbo rezultatus“, – sako R. Grabauskas.

Pomėgiai, virstantys praktika

Kūrybiškumo ir techninio įkvėpimo mokytojas semiasi ir už klasės ribų. Vienas jo pomėgių – astronomija. Turėdamas astronominę įrangą jis stebi gilųjį dangų ir analizuoja danguje vykstančius reiškinius.

Kitas pomėgis – teorines fizikos, matematikos ir elektronikos žinias išbandyti praktiškai. Šį pomėgį R. Grabauskas stengiasi perkelti ir į ugdymo procesą. Vienas ryškių to pavyzdžių – kartu su mokiniais sukonstruotas veikiantis radijo siųstuvas, leidžiantis transliuoti radijo laidas ir muziką.

„Tai buvo geras pavyzdys, kaip pomėgis virsta gyvu, aktyviu ir įtraukiu mokymusi. Mėgavomės ir procesu, ir rezultatu“, – prisimena mokytojas.

Būtent galimybę teorines žinias paversti praktine veikla, kartu su mokiniais kurti ir ieškoti atsakymų R. Grabauskas laiko viena prasmingiausių mokytojo darbo dalių. O paties pedagogo vaidmenį jis mato gerokai plačiau nei vien žinių perdavimą:

„Mokytojo darbas ne visada lengvas – tenka rasti kelią ir į tuos mokinius, kuriuos pasiekti būna sunku. Kiekvienas mokytojas savo darbu palieka dalelę savęs jaunuose žmonėse ir taip prisideda prie jų ateities. Tad Mokytojų dienos proga kolegoms norėčiau palinkėti neprarasti kūrybiškumo ir entuziazmo. Mes ne tik mokome – savo darbu prisidedame prie to, kokia bus ateities visuomenė.“

Komunikacijos skyriaus informacija