Švietimo forume dalyvavusi merė R. Vitkauskienė: „Kiekvienas vaikas turi jaustis saugus ir girdimas“

Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė dalyvavo didžiausio šalies švietimo forumo Švietimo kodas diskusijoje „Ne pastatai, o vaikai“. Kartu diskusijoje dalyvavo Dovydas Kaminskas, Tauragės rajono meras, Daiva Pečionė, Utenos rajono savivaldybės vicemerė, ir Vytautas Mitalas, Vilniaus vicemeras.

Diskusijoje aptarta, kaip savivaldybės gali spręsti demografinius iššūkius ir užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui. Taip pat diskutuota, ką savivaldos principuose reiškia principas „ne pastatai, o vaikai“ ir kaip pereiti nuo infrastruktūros išlaikymo prie vaikų gerovės, ugdymo kokybės ir mokytojų kompetencijų stiprinimo.

Sprendimų centre – vaiko poreikiai ir ugdymo kokybė

Švietimo forume dalyvavusi Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė pabrėžė, kad savivaldos sprendimuose pastatai yra svarbūs tiek, kad juose būtų gera, šilta ir patogu, tačiau visa ko centre vaikai – jų poreikiai, saugumas, ugdymo kokybė ir ateities galimybės.

Pasak merės, Alytaus rajone prioritetas teikiamas ugdymo kokybei ir mokinių gerovei, kad kiekvienas jaustųsi saugus ir girdimas. „Norėčiau, kad kiekvieną dieną einant į mokyklą vaikų akys degtų taip, kaip tą dieną, kai jie vyksta į ekskursiją“, – sakė merė.

Kryptingai investuojama į mokytojų kompetencijas, švietimo pagalbos specialistus ir šiuolaikinį ugdymo turinį. Taip pat užtikrinamas saugus mokinių pavėžėjimas, kad kokybiškas ugdymas būtų prieinamas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Didelis dėmesys skiriamas ir neformaliajam švietimui, vaikų užimtumui bei emocinei gerovei, kad kiekvienas vaikas Alytaus rajone galėtų augti saugioje, palaikančioje ir ugdančioje aplinkoje.

Tokiu būdu investicijos nukreipiamos ne tik į sienas ar pastatus, o į svarbiausią tikslą – vaikų ateitį, jų žinias, kompetencijas ir galimybes realizuoti save.

Mažėjantis mokinių skaičius – ir iššūkis, ir galimybė

Vienas svarbiausių diskusijos klausimų – mažėjantis vaikų skaičius Lietuvoje. Pasak merės R. Vitkauskienės, tai nėra vien demografinė problema – tai ir galimybė iš naujo įvertinti švietimo sistemą.

„Renovuojant mokyklas kartu investuojama į ugdymo kokybę – mokytojus, specialistus, šiuolaikines mokymosi priemones ir saugią aplinką. Mažesnės klasės gali suteikti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui ir sudaryti geresnes sąlygas įtraukiajam ugdymui“, – pabrėžė merė.

Savivaldybė deda visas pastangas siekdama išlaikyto ugdymo įstaigas kuo arčiau vaikų namų. Merė dalinosi pavyzdžiu, kaip atkakliomis pastangomis pavyko išsaugoti Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnaziją. „Siekiant išsaugoti mažąsias mokyklas – sumažinti mokinių skaičių klasėse nuo 21 iki 12 buvo būtina. Atkakliai dirbome, todėl džiaugiuosi, kad Vyriausybė įsiklausė ir nusprendė sušvelninti reikalavimus, nes vienodi standartai didmiesčiams ir savivaldybėms regionuose tikrai nebuvo teisingas kelias“, – sakė rajono merė R. Vitkauskienė.

Anksčiau galiojo reikalavimas, kad III ir IV gimnazijos klasėje turi būti bent 21 mokinys. Jei tiek mokinių nėra, mokykla nevykdo vidurinio ugdymo programos ir gali tapti  pagrindine mokykla.

Dabar savivaldybėms suteikta teisė pačioms spręsti, kaip organizuoti mokyklų tinklą, atsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius ir konkrečią situaciją.

Pasikeitus Vyriausybės nutarimui, miestelių gimnazijose leista sudaryti III ir IV gimnazijos klases su mažiausiai 12 mokinių, jei savivaldybė prisideda prie finansavimo – padengia pusę mokymo lėšų.

Skaitmeninės galimybės – ir kaimo mokykloms

Forume daug dėmesio skirta skaitmeninių technologijų integravimui į ugdymą. Alytaus rajone siekiama, kad vaikų galimybės nepriklausytų nuo jų gyvenamosios vietos.

„Jau šiandien rajono mokyklose atnaujinama ar modernizuojama skaitmeninė įranga, naudojamos virtualios mokymosi aplinkos, mokiniai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose bei STEAM veiklose (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno kryptys)“, – kalbėjo merė.

Šią kryptį planuojama nuosekliai stiprinti: įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų projektą statomas naujas Robotikos centras; įsigyjami kompiuteriai, planšetės, išmaniosios lentos, 3D spausdintuvai ir virtualios realybės akiniai; stiprinamos mokytojų ir mokinių skaitmeninės kompetencijos, mokoma atsakingai ir kritiškai naudoti dirbtinį intelektą; plečiamos STEAM ir projektinio mokymosi veiklos; sudaromos galimybės mokiniams dalyvauti nuotolinėse pamokose bei bendrose veiklose su kitomis mokyklomis ir ekspertais.

Mokykla – ir bendruomenės centras

Diskusijoje kalbėta ir apie platesnį mokyklos vaidmenį regionuose. Pasak merės R. Vitkauskienės, mažesniuose rajonuose mokykla dažnai tampa svarbiausiu bendruomenės traukos centru.

Kaip pavyzdį ji pateikė Daugų Vlado Mirono gimnaziją, kur dalis anksčiau nenaudotų patalpų jau netrukus bus prikelta naujam gyvenimui. Čia kuriama erdvė sportui, laisvalaikiui, sveikatingumui, verslumo skatinimui ir kūrybinėms veikloms.

Planuojama, kad ši erdvė taps bendruomenės centru, kuriame vyks įvairios veiklos ne tik mokiniams, bet ir vietos gyventojams.

Ateities švietimas – investicijos į žmones

Diskusijos dalyviai sutarė, kad švietimo ateitis priklauso nuo drąsių sprendimų ir aiškaus prioriteto – investicijų į mokytojus, mokinių kompetencijas ir emocinę gerovę.

Tik taip galima kurti švietimo sistemą, orientuotą ne į pastatus, o į vaikų ateitį.

Komunikacijos skyriaus informacija

R. Vilkelio ir V. Skaraičio nuotr.