Savivaldos žmogus: seniūnė G. Navickienė „Esu tik žmogus, dirbantis savo kraštui“

Krokialaukio seniūnijos „vaikas“ – taip būtų galima apibūdinti jauniausią Alytaus rajono seniūnę Gintarę Navickienę. Daugirdų kaime užaugusi moteris lankė Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnaziją. Ir nors niekada neplanavo dirbti seniūnijoje, šiandien ji su šypsena priima iššūkius ir atvirai sako: „Vis dar nežinau, ar čia mano vieta, ar esu tinkama, bet dirbu nuoširdžiai – lyg sau, lyg namuose.“

Stiprybės semiasi iš palaikančių žmonių

Seniūnija ir visas rajonas gražėja – akivaizdu, tačiau, Gintarė atsidūsta, žmonės turbūt pamiršo džiaugtis mažais dalykais. „Retai gerą žodį beišgirsi, o štai kritikos – nors vežimu vežk“, – tarsteli seniūnė.

Arčiausiai savo krašto žmonių dirbantis seniūnas – ne retai yra tas žmogus, kuris sugeria gyventojų nuotaikas. Ir nors jų būna pačių įvairiausių kaip lietuviškos vasaros orai, tačiau Gintarė tikina rūpesčių namo nesinešanti, į visus gyvenimo jai siųstus iššūkius žiūrinti su šypsena: „Žinot, būna visko – esu tik žmogus, dirbantis savo kraštui, bet sugrįžtu namo, kur išskėtus rankas laukia dukrytė, mylintis vyras – ir visi sunkumai išgaruoja.“

Su didžiule meile seniūnė kalba ir apie savo komandą – darbščią, vieningą ir suprantančią vienas kitą iš žvilgsnio. „Pas mus nėra – man nepriklauso. Mes visi kartu, viską darome kaip vienas“, – sako ji.

„Man niekada nekyla minčių padaryti bet kaip – valdiškai“, – sako Krokialaukio seniūnė. Moteris įsitikinusi, kad atsakingą požiūrį į darbą paveldėjo iš savo tėvelių, kurie nuo mažens pratino prie ūkio darbų. Tačiau, kad dirbs būtent tokioje pozicijoje, Gintarė nė nesapnavusi. „Visada buvau kukli, rami intravertė, o čia – kas dieną esi matoma, nuolat apsupta žmonių ir bendravimo“, – tiksliuke save vadinanti moteris stebisi ligi šiol.

Konkursą laimėjo sugalvojusi išmėginti jėgas

Į gimtąjį Alytaus rajoną po studijų didmiestyje sugrįžusi Gintarė karjerą pradėjo rajono savivaldybės Finansų ir investicijų skyriuje, o kai buvo paskelbtas konkursas eiti Krokialaukio seniūno pareigas, čia gimusi ir augusi moteris nusprendė išbandyti savo jėgas. „Pabandžiau vedina smalsumo, na kad nesigailėčiau neišdrįsusi“, – pasakoja G. Navickienė.

Tąkart konkurse Gintarė pasirodė puikiai – tad nuo 2020 m. eina Krokialaukio seniūnijos seniūnės pareigas. Tiesa, karjeroje buvo labai maloni – šeimos pagausėjimą, dukrytę Aną atnešusi – pauzė.

„Net nepajutau, kad buvau išėjusi“, – sako Gintarė. Moteris pasakoja, jog ir toliau vienus darbus keičia kiti, o įdomiausia, pasak seniūnės, kad čia tiesiog nebūna dviejų vienodų dienų. Nemažą laiko dalį apima teritorijos priežiūra, kapinių lankymas. Beveik 1900 gyventojų turinti Krokialaukio seniūnija – kaimiška, čia daug ūkininkaujančių žmonių. „Vis žiūriu, ką kur patvarkyti, kur pašienauti, kur nesaugų medį nugenėti, kad visiems būtų patogu – ir ūkininkams su technika pravažiuoti, ir lengviesiems automobiliams prasilenkti“, – entuziastingai pasakoja G. Navickienė.

Gėles, visus augalus, mylinti Gintarė kartu su kolegomis ne tik bendrose talkose dalyvauja, bet aplinką puoselėja. „Kai savo rankomis pasodini, laistai ir prižiūri – tai ir akį džiugina labiau“, – sako ji.

Seniūnė linkusi atvirai bendrauti su gyventojais, įsiklausyti į jų problemas ir kartu ieškoti jų sprendimų, dėkinga gyventojams už jų įsitraukimą ir pagalbą. Gintarė atvira, būna, kad vieniši senoliai į seniūniją užsuka tiesiog trokšdami žmogiško ryšio. „Esu išklausanti, visada pasirengusi padėti, visada atsiliepti, tačiau telefoną prie lovos gimus dukrytei neštis nustojau“, – šypsosi Gintarė, juokais ar rimtai sakydama, jog yra žmonių ir vidurnaktį su reikalais paskambinti mėgstančių.

Prie ūkio darbų pratina ir dukrą

Nuo mokyklos laikų su vyru Donatu gražius jausmus puoselėjanti Gintarė, paklausta apie vos poros metukų dukrytę Aną, susigraudina: „Tai tikra Dievo dovana, apvertusi visą mūsų gyvenimą – be proto mylime ją ir džiaugiamės.“

Gintarė pasakoja pati su sesėmis augusi labai darbščioje šeimoje, kur ūkio darbai buvusi jų kasdienybe. Tad nuo mažų dienų ir dukrai Anai šeima stengiasi parodyti, kaip gyvenimas verda ūkyje. „Norime, kad ir dukra užaugtų gera, darbšti, suprantanti, kad niekas gyvenime iš dangaus nenukrenta, viską turime užsidirbti, – sako Gintarė, dėkodama tėvams už vertybes ir pavyzdį, kai visa šeima ir prie darbų ūkyje, ir prie švenčių stalo. – Niekada nelaukėme, kad kažkas kažką duotų – mes tiesiog žinojome, kad viskas, ką turime, – iš sunkaus kasdienio triūso.“

Geriausias atotrūkis – „Žalgirio“ varžybos

Jei ne vyras, Gintarė svarsto, jog galbūt būtų po studijų likusi Kaune – tačiau meilė ir noras būti drauge – nugalėjo, tad įsimylėjėliai savo gyvenimą nusprendė kurti Alytaus rajone. Vaikystėje Gintarės svajonės, kuo tapti užaugus, buvo labai plataus spektro: būti veterinare, stoti į kariuomenę, kiek vėliau – ryškėjo meilė skaičiams, atvedusi moterį į finansų sritį.

Nuo Kauno technologijos universitete įgytų apskaitos ir finansų, o vėliau – taikomosios matematikos srities žinių Gintarė, sėdusi į seniūnės kėdę, pernelyg nenutolo, prireikus gelbsti buhalteriniuose labirintuose neapklysti šeimos ūkiui.

Vyras Donatas augina grūdines kultūras, galvijus, ūkininkauja ir šalia gyvenantys Gintarės tėvai.

„Esu labai turtinga“, – artimųjų palaikymo ir pagalbos nestokojanti Gintarė buvimą šalia savo šaknų vadina didžiausiu turtu. Greta tėvų ir senelių gyvenanti šeima juokiasi, kad jų dukrytę, kaip būdavo senais laikais, augina „visas kaimas“.

Šeima, močiučių išleisti, retkarčiais pasimėgauja laiku dviese. Šventas reikalas ir geriausias atotrūkis nuo darbų Navickų šeimoje – Kauno „Žalgirio“ varžybos. Nuo mažens krepšiniu besidominti Gintarė pasakoja, jog su vyru jau 7-erius metus turintys abonementus į visas mylimos komandos varžybas – ir vos tik pasitaikius progai vyksta mėgautis rungtynėmis.

Tolimos kelionės Gintarės niekada nežavėjo, bet štai lietuvišku pajūriu stengiasi pasimėgauti kasmet. Ir galvą pravėdinti, ir energijos pasisemti.

Jauniausia Alytaus rajono seniūnė Gintarė Navickienė žavi savo paprastu nuoširdumu ir atvirumu: „Kai turi nuostabią šeimą, tvirtą kaip kumštis komandą, darbščius ir savo kraštą mylinčius žmones aplink – visi iššūkiai tampa įveikiami...“

Komunikacijos skyriaus informacija