Meilė, pienas ir pyragai: gyvenimo skonis pas Gudaičius

Kiekviena diena gali būti pilna veiksmo ir malonių veiklų – nepaisant amžiaus ar sveikatos iššūkių. Alytaus rajono gyventojai Irena ir Stasys Gudaičiai tai įrodo savo pavyzdžiu. Beveik 50 metų santuokoje gyvenanti pora aktyviai dalyvauja renginiuose, bendruomenės gyvenime, nepraleidžia švenčių, šokių ir susitikimų. Jų dienos kupinos darbo, bendravimo ir džiaugsmo.

Laiko užtenka viskam – tiek karvučių priežiūrai, tiek pasibuvimams su bendraminčiais. Gudaičiai nepraleis progos sudalyvauti ir šiandien Alytaus rajono savivaldybės organizuojamoje šventėje, skirtoje senjorams.

Nuo Alytaus miesto iki Ūdrijos kaimo

Irena gimė ir užaugo Alytuje, tačiau santuoka su Stasiu lėmė gyvenimo posūkį – kartu jie gyveno ir Alytuje, ir Žuvintuose, kol galiausiai įsikūrė vyro tėviškėje – Ūdrijos kaime. Čia gyvena jau 30 metų, o santuokoje – 48-erius.

„Alytaus rajone gera gyventi. Mūsų šaknys čia. Čia užaugo ir mūsų vaikai, sūnus su šeima – vos per gatvę. Kasdien pas mus geriame kavą, pietaujame. Dukra – Londone, bet dažnai grįžta į namus. Mūsų namai yra mūsų šeimos namai. Čia traukos taškas“, – sako Irena.

Darbas teikia džiaugsmo

Nors ūkininkavimą Gudaičiai pradėjo 1992 metais, ši veikla vis dar neatsiejama jų kasdienybės dalis. Anksčiau laikė net 20 karvių, turėjo nemažai žemės. Dabar ūkio mažiau, dvi karvutės ir jomis vis dar rūpinasi Stasys. Pieno užtenka ir jiems, ir dar priduoti pieninei.

Kodėl jis vis dar eina pas karvutes tris kartus per dieną, kai kiti jų atsisako, o pieno galima nusipirkti ir parduotuvėje? Atsakymas paprastas: „Tokio pieno nenupirksi niekur kaip savo. O išėjęs pas jas, ir pailsiu, atsipalaiduoju. Pačiulba paukštukai, pamatau svetimų akių – ne visai dar ruduo“, –  šmaikštaus žodžio kišenėje neieškantis Stasys.

Šeimą garsina sūriai ir pyragiai

Stasys ne tik ūkininkas, bet ir mėgsta gaminti maistą. Jis gamina sūrius, kepa pyragus, sausainius, duoną. Šie įgūdžiai atsirado dar vaikystėje.

„Mama dirbo fermoje, tai mes, vaikai, patys gaminomės valgyti. Paskui vedžiau – žmona samtį iš manęs atėmė. Bet dabar vėl atidavė“, – juokiasi jis. Pyragus vyras kepa pagal mamos receptą. Anksčiau tai buvo šventinis skanėstas – dabar pyragą valgo kasdien.

Gudaičių kepiniai ir sūriai žinomi ne tik šeimos rate – jais vaišinasi ir Krokialaukio, ir kitų seniūnijų bendruomenių nariai švenčių metu. „Kiek turime, tiek užtenka. Geriau duoti, nei prašyti“, – sako Stasys.

Veiklos ir pramogų nestinga

Abu sutuoktiniai anksčiau dainavo folkloro ansamblyje ir kapeloje, dabar Stasys jau septynerius metus gieda Ūdrijos bažnyčioje.

Net ir turėdami didelį ūkį, Gudaičiai rasdavo laiko pramogoms. Jau užauginus vaikus, gyvenime atsirado daugiau laisvės – tada prasidėjo šokiai ir net tik arti namų, bet ir Kaune, Druskininkuose. „Į šokius važiavome savo malonumui – su draugais ir vieni. Paskui šokiuose tų draugų dar daugiau atsirado – iki šiol su kai kuriais palaikome ryšį, švenčiame gimtadienius, susitinkame“, – pasakoja pora.

Tokiam jų gyvenimo būdui pritaria vaikai, nors aplinkinių buvo ir nepritariančių. Tačiau sutuoktiniai nekreipia dėmesio. „Kai žmogus daro tai, kas jam patinka, yra laimingas. Laimingi esame“, – sako Irena, o jai pritaria ir  Stasys.

„Smagių pasibuvimų ir renginių neatsisakome ir šiandien. Jei prireikia, išgeriu vaistų – ir sėdame pirmoje eilėje“, – su šypsena sako Irena.

Svarbus vienas kito palaikymas

Stasio ir Irenos Gudaičių santuoka – pavyzdys, kaip galima išbūti kartu pusę amžiaus kartu ir nesiskųsti sunkumais. „Nesiskundėme gyvenimu. Mums pavyko – jei tiek metų kartu. Mes niekur po vieną neinam. Visada visur kartu“, – sako Irena. Sutuoktinių darna įkvėpė kitus, tad buvo piršliais ir svotais net vienuolikai jaunavedžių porų. Gudaičiai džiaugiasi, kad visos jos iki šiol gyvena kartu. Kai kurie jaunavedžiai lankosi pas juos ir dabar.

Irenai ir Stasiui labai svarbus vienas kito palaikymas, ypač tai juntama, kai susiduriama su sunkumais ir ligomis.

Moteris dėkinga vyrui už palaikymą ir pagalbą susirgus. „Jeigu manęs nepalaikytų, neatjaustų – aš jo dėka šiandien gyva. Ir vienas žodis yra tam – meilė“, – sako Irena. Stasys pritaria: „Vienas prie kito, vienas šalia kito – dviese yra dviese.“

Svajonės ir patarimai bendraamžiams

Šiandien Irenos ir Stasio Gudaičių namai – tikra traukos vieta. Kūčių vakarienė, Kalėdos, Velykos – visos šventės sutraukia artimuosius. Namai pilni geros nuotaikos, gardaus maisto ir artimų žmonių bei draugų. Šeima darni, rūpinasi vieni kitais – ir tai teikia laimės ir džiaugsmo.

Paklausti apie svajones, sutuoktiniai atsako paprastai: „Mūsų svajonės buvo sukurti namus. Jos pildėsi, nes dirbome. Kad svajonės pildytųsi – reikia dirbti.“

Artimiausia Gudaičių svajonė – sulaukti auksinių vestuvių sukakties, kuri bus po dvejų metų. „Mūsų ateities planai – kad būtų sveikatos, išeiti, išvažiuoti, netapti namisėdomis – kiek įmanoma būti aktyviems. Keturios sienos atsibosta. Išėjus pasisemiame, pamatome, susitinkame su žmonėmis, pasikalbam, parvažiuojam iš renginio – ir turime apie ką pasikalbėti“, – vienas kitam pritardami sako Gudaičiai. Todėl savo bendraamžiams taip pat linki kuo dažniau išeiti iš namų, nes, anot jų, gera savijauta ir sveikata, geri šeimos santykiai dažnai priklauso nuo geros nuotaikos.

Komunikacijos skyriaus informacija