Donorystė Nijolei suteikė antrą gyvenimą

Alytaus rajono gyventoja, Kumečių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Pocevičienė  – šilta, nuoširdi, drąsi pašnekovė. Ji dalijasi savo istorija tam, kad padėtų kitiems suprasti: donorystė iš tiesų dovanoja gyvenimą.

Liga, pakeitusi gyvenimą

Viskas prasidėjo dar vaikystėje – paprasta sloga peraugo į gripą, o šis – į inkstų geldelių uždegimą. Liga pasitraukė, o Nijolė augo kaip ir visi vaikai – linksmai, nerūpestingai. Tik gerokai vėliau suprato, kad tai buvo tik pradžia ilgo ir sudėtingo kelio.

Nijolė baigė mokyklą, sukūrė šeimą, susilaukė trijų dukrų. Gyveno įprastą, ramų gyvenimą Alytaus rajone, dirbo mylimą darbą – bibliotekininke. Tačiau po keturiasdešimtmečio pradėjo „šokinėti“ kraujospūdis. Pasitarusi su šeimos gydytoja, atliko daugybę tyrimų, kurie ir atskleidė tikrąją diagnozę – pažengęs inkstų nepakankamumas.

Prasidėjo vizitai pas gydytojus, griežtos dietos, didžiuliai kiekiai vandens – iki šiol Nijolei kasdien reikia išgerti 2,5 litro vandens. Kaip ji pati sako: „Pratempiau šešerius metus be dializių.“ Bet 2014 metais viskas pasikeitė, dializės tapo neišvengiama Nijolės gyvenimo dalimi, iš pradžių Vilniuje, vėliau devynis mėnesius – Alytuje. Dializės buvo varginančios – kas antra diena po 3–4 valandas, griežta dieta, fiziniai ir emociniai apribojimai.

Per dializių laikotarpį Nijolę net du kartus kvietė transplantacijai – tačiau pasirinko kitus pacientus. Tačiau ji neprarado vilties ir trečiasis kartas buvo lemtingas – 2015 metų liepą moteriai buvo atlikta inksto transplantacija. Operacija truko daugiau nei 6 valandas, o ligoninėje teko praleisti daugiau nei mėnesį – dovanotas inkstas sunkiai prigijo organizme, dirbo vangiai.

Šiandien – nors jau praėję dešimt metų po transplantacijos, tačiau kas tris mėnesius tenka važiuoti atlikti tyrimus. Bėgant metams, iššūkių ir toliau netrūko – Nijolė patyrė du donoro inksto atmetimus. Abu kartus – be jokių simptomų. Tik tyrimų atsakymai išdavė, kad kūnas kovoja. Reikėjo specialių vaistų, imuninės sistemos slopinimo. „Tai buvo alinantis procesas“, – prisimena N. Pocevičienė.

Šiandien Nijolė jaučiasi gerai. Tai atspindi jos valią, kantrybę ir stiprybę bei ryžtą, kurį kasdien demonstruoja ir savo darbe – bendraudama su žmonėmis. Juk svarbiausia – ji turi dovanotą gyvenimą.

Donorystės mitai ir realybė

Nijolė atvirai kalba apie donorystę – jos svarbą ir mitus. Pirmiausia apie mitais apipintą donoro kortelę. „Žmonės galvoja, kad jei turiu kortelę – viskas. Bet ne. Jei artimieji prieštarauja – kortelė netenka galios“, – sako moteris. Būtent dėl to ji ragina kalbėtis su šeima, išsakyti savo poziciją, kad mirties atveju artimieji žinotų, jog jūs norite padovanoti gyvybę kitam.

Nors norinčiųjų aukoti organus kasmet daugėja, tačiau jų vis dar labai trūksta. Kas dovanojo Nijolei inkstą – ji nežino. Pagal įstatymą, tokia informacija pacientui neteikiama. Galima parašyti padėkos laišką donoro artimiesiems, kurį perduotų transplantacijos koordinavimo centras. Moteris kelis kartus bandė tai padaryti, bet vis nepavykdavo – per sunku. „Aš gavau gyvenimą, o kažkam tai buvo netektis“, – tyliai ištaria.

Gyvenimas po transplantacijos

Nijolė priklauso Alytaus apskrities transplantacijos organizacijai „Dalia“ ir visos Lietuvos organizacijai „Gyvastis“. Čia bendrauja su kitais žmonėmis, kuriems atliktos ne tik pirmos, antros, trečios, bet net šeštos transplantacijos ir nepaisant visų iššūkių lieka stiprūs, pozityvūs ir dėkingi.

„Tai bendruomenė, kurioje vieni kitus palaikome, dalinamės patirtimis ir viltimi“, – sako Nijolė. Šie susitikimai suteikia stiprybės ir primena, kad donorystė – tai ne tik medicininis procesas, bet ir žmogiškumo išraiška.

Minėdama Donorystės dieną, kiekvienais metais moteris uždega žvakelę – kaip pagarbos ir padėkos ženklą organų donorams. Kviečiame prisidėti prie šios prasmingos iniciatyvos: uždekite žvakelę ir palaikykite organų donorystės idėją, skatinančią gyvybės dovanojimą.

Kumečių bendruomenė prisijungė prie pasaulinės donorystės dienos iniciatyvos

Bibliotekos kiemelyje buvo uždegta simbolinė žvakelių širdis, primenanti, kad donorystė yra didžiausia dovana, kurią galime padovanoti vieni kitiems – gyvenimą. Širdis iš švieselių sukūrė jaukią, susikaupimo ir vilties kupiną atmosferą, skatinančią susimąstyti apie žmogaus gerumą ir pasiaukojimą.

„Nuoširdžiai dėkojame bendruomeninei organizacijai „Dainavos kaukas“ už padovanotas žvakeles – jų dėka simbolinė širdis suspindo ypatinga šviesa. Prisijungdami prie šios iniciatyvos, norime paskatinti bendruomenę kalbėtis apie donorystę, skleisti žinią apie jos svarbą bei prisidėti prie gyvybes gelbstinčios misijos“, – sako Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kumečių filialo vyresn. bibliotekininkė Nijolė Pocevičienė .

Komunikacijos skyriaus informacija