Simno gimnazija tarp 5 geriausių šalyje – trumpesnis kelias nuo vietos ūkio iki vaiko lėkštės

Simno gimnazijoje mokinius naujaisiais mokslo metais pasitiko ne tik atnaujinta, šiuolaikiška valgykla. Nuo šiol keičiasi ir pats požiūris į vaikų maitinimą – gimnazija maistą gamina pati, gali lanksčiau formuoti valgiaraščius, atsižvelgti į mokinių poreikius ir vis daugiau dėmesio skirti vietos ūkiuose užaugintiems produktams. O svarbiausias šio pokyčio rezultatas jau matomas kasdien – daugiau vaikų renkasi šviežius valgykloje pagamintus patiekalus, o ne parduotuvę ir greitą maistą.

Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė sako, kad šis pokytis gimė iš labai praktiško klausimo – ką galima padaryti, kad mokykloje vaikai valgytų ne tik sočiai, bet ir skaniai, sveikai bei jaustųsi gerai.

„Šioje erdvėje lankiausi ne kartą ir kaskart man ramybės nedavė vienas klausimas – kaip užtikrinti, kad mūsų vaikai mokykloje valgytų skaniai, sveikai ir jaustųsi gerai, lyg namuose. Nuėjome ilgą kelią, keitėsi maitinimo paslaugų tiekėjai, tačiau pagrindinės problemos niekur nedingdavo. Maistas dažnai būdavo per brangus ir, atvirai sakant, ne visada toks, kokio norėtume savo vaikams. Galiausiai supratome labai paprastą dalyką – niekas geriau mūsų vaikais nepasirūpins negu mes patys. Jei norime tikro pokyčio, turime patys prisiimti atsakomybę už tai, ką kasdien valgo mūsų vaikai“, – sako merė R. Vitkauskienė.

Todėl buvo nuspręsta, kad Simno gimnazija mokinių maitinimu rūpinsis pati. Savarankiškai maitinimą organizuoja ir gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius.

Tai reiškia daugiau nei pasikeitusį paslaugos teikėją. Gimnazija pati gali spręsti, ką ir iš kokių produktų gaminti, lanksčiau reaguoti į mokinių poreikius, koreguoti valgiaraščius ir rinktis šviežius produktus.

Nuo vietos ūkininko – tiesiai į mokyklos virtuvę

Vienas svarbiausių Simno gimnazijos pasirinkto modelio privalumų – trumposios maisto tiekimo grandinės. Kuo trumpesnis kelias nuo ūkininko iki mokinio lėkštės, tuo daugiau galimybių užtikrinti produktų šviežumą, žinoti jų kilmę ir kartu stiprinti vietos ūkius.

„Šiandien mums ypatinga diena, nes svajonė ir vizija tapo realybe. Visų pirma tai yra galimybė mūsų vaikams maitintis geriau. Dedame visas pastangas, kad jie gautų geriausius mūsų ūkininkų produktus. Šiuo metu ūkininkai mums tiekia sezoninius vaisius ir daržoves, ateityje stengsimės, kad vietos ūkininkų produkcijos tik daugėtų“, – sakė Simno gimnazijos direktorė Laimutė Jarmalavičienė.

Pasak jos, pokytį galima vertinti ne tik pagal tai, kas atkeliauja į virtuvę, bet ir pagal tai, kas vyksta valgykloje.

Ženkliai išaugęs mokinių, kurie renkasi valgyklos maistą, o ne parduotuvę, skaičius gimnazijai yra vienas didžiausių šio pokyčio įvertinimų.

Kai vaikas pietauja mokyklos valgykloje, tai reiškia, kad jis renkasi šiltą, sotų, „namuose“ pagamintą maistą vietoje užkandžių ar greito maisto iš parduotuvės.

Būtent todėl trumpųjų maisto grandinių idėja Simne tampa labai konkreti – ji prasideda nuo vietos ūkininko, tęsiasi mokyklos virtuvėje ir baigiasi vaiko lėkštėje.

Šios krypties svarbą pabrėžia ir LR žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika, apsilankęs atnaujintoje Simno gimnazijos valgykloje.

„Trumposios maisto tiekimo grandinės yra vienas iš mūsų prioritetų. Siekiame, kad į mokinių lėkštes kuo dažniau patektų vietos ūkiuose užauginta, šviežia ir kokybiška produkcija. Labai svarbu ne tik tai, ką valgo mūsų vaikai, bet ir iš kur tas maistas atkeliauja – jo maistinė vertė, šviežumas, kokybė ir aiški kilmė. Kartu tai yra būdas stiprinti vietos ūkius ir kurti glaudesnį ryšį tarp ūkininko, mokyklos ir vartotojo“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

Ministras Alytaus rajoną įvertino kaip vieną iš penkių geriausių savivaldybių Lietuvoje pagal trumpųjų maisto tiekimo grandinių iniciatyvų įgyvendinimą.

Simno gimnazijos direktorei L. Jarmalavičienei ministras įteikė padėką už drąsą ir ryžtą pirmiesiems Alytaus rajone žengti šį žingsnį mokinių maitinimo srityje ir už trumpųjų maisto grandinių iniciatyvos įgyvendinimą.

Nauja virtuvė – daugiau galimybių pasirūpinti vaikais

Kad mokykla galėtų maistą gaminti pati, reikėjo ne tik apsisprendimo, bet ir tinkamų sąlygų.

Simno gimnazijos valgyklos pertvarka buvo kompleksinė. Iš esmės atnaujintos ir išplėstos patalpos, sutvarkyti santechnikos ir elektros tinklai, įrengtos šiuolaikiškos maisto gamybos patalpos, įsigyta moderni virtuvės įranga.

Sutvarkytos ir darbuotojams skirtos persirengimo, dušo bei sanitarinės patalpos. Atnaujinta mokinių valgyklos erdvė tapo šviesesnė, patogesnė ir jaukesnė.

Tačiau, pasak rajono merės, svarbiausias pokytis nėra tas, kurį galima išmatuoti kvadratiniais metrais ar naujos įrangos skaičiumi.

Svarbiausia, kad atnaujinta infrastruktūra leidžia užtikrinti geresnę mokinių maitinimo kokybę.

Mokykla dabar turi daugiau galimybių pati planuoti maitinimą, reaguoti į mokinių poreikius, koreguoti valgiaraščius ir užtikrinti, kad maistas būtų gaminamas šviežias.

Vaikų balsas – taip pat svarbus

Pasikeitusią valgyklą ir naują maitinimo modelį pirmieji įvertino patys mokiniai. Jie džiaugėsi, kad atnaujinta erdvė pranoko lūkesčius, o maistas yra šviežias ir skanus.

Mokiniai taip pat pastebėjo gerą kokybės ir kainos santykį. Tačiau ne mažiau svarbi jiems suteikta pasirinkimo laisvė – galimybė patiems nuspręsti, ką iš siūlomų patiekalų ar produktų jie nori valgyti.

Susitikimo metu gimnazistai svečių teiravosi ir apie jų mokyklos laikus – koks buvo jų mėgstamiausias patiekalas, kai jie patys lankė mokyklą, ką galėdami pakeistų mokyklų valgyklose.

Pokytį jaučia ne tik mokiniai, bet ir tėvai

Apie pasikeitusią situaciją kalba ir mokinių tėvai.

Mama Rūta Blaževičienė pasakoja, kad anksčiau šeimai tekdavo ieškoti alternatyvų mokyklos maitinimui.

„Pastebėjome labai didelį skirtumą. Jei anksčiau maistas tiesiog buvo nevalgomas, tekdavo arba dėti vaikui maisto dėžutę, arba jis eidavo į parduotuvę greito maisto, tai dabar situacija pasikeitė iš esmės. Kai vaikai lanko būrelius ir iš mokyklos grįžta tik pavakarę, labai svarbu, kad pietūs, svarbiausias dienos maistas, būtų sotūs, skanūs ir kokybiški“, – sako R. Blaževičienė.

Ji dėkoja savivaldybės merei už gražią ir jaukią valgyklą, o gimnazijos direktorei – už tai, kad buvo išgirstos anksčiau išsakytos problemos.

Kitą svarbų pokytį pastebi ir mama Ema Kančauskienė.

„Vaikams suteikta pasirinkimo laisvė – jie gali patys nuspręsti, ką nori valgyti. Svarbu ir geresnės kainos“, – sako E. Kančauskienė.

Tėvams tai reiškia ir daugiau ramybės – žinoti, kad vaikas mokykloje gali gauti šiltą ir visavertį maistą, ypač tomis dienomis, kai dėl pamokų, būrelių ir kitų veiklų į namus grįžtama tik vakare.

Investicija į kasdienę vaikų gerovę

Alytaus rajono savivaldybė į Simno gimnazijos valgyklos ir virtuvės atnaujinimą bei įrangą investavo daugiau nei 310 tūkstančių eurų.

„Investuojame ne vien į sienas, grindis ar įrangą. Investuojame į tai, ką mūsų vaikai gauna kiekvieną mokyklos dieną. Norime, kad maitinimas būtų ne formalus procesas, o viena iš mokyklos rūpinimosi vaiku dalių. Jei galime sutrumpinti kelią nuo vietos ūkio iki mokinio lėkštės, užtikrinti šviežumą ir patys kontroliuoti maisto kokybę, turime tą ir padaryti“, – pabrėžia R. Vitkauskienė.

Simno patirtis – pirmas žingsnis į platesnius pokyčius

Alytaus rajono savivaldybė siekia, kad savarankiškas mokinių maitinimo organizavimas palaipsniui įsitvirtintų ir kitose rajono mokyklose.

Artimiausias žingsnis – Daugų Vlado Mirono gimnazija bei ikimokyklinio ugdymo skyrius (darželis). Čia taip pat planuojama sudaryti sąlygas maitinimą organizuoti savarankiškai. Tam reikės atnaujinti valgyklos, virtuvės patalpas, investuoti į reikalingą virtuvės įrangą ir pasirūpinti darbuotojais.

Planuojama, kad kitą rugsėjį ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokiniai galės valgyti sveikesnį, skanesnį, kokybiškesnį maistą. Toks maitinimo modelis, kai atsisakoma paslaugų tiekėjų, o maistą ruošia pati gimnazija, pamažu bus įgyvendintas visose rajono ugdymo įstaigose, kuomet mokiniai gaus šviežią kokybišką ir skanų maistą.

Kai mokykla pati gali gaminti maistą, kai vaikas gali pasirinkti, ką valgyti, kai valgiaraštis gali būti pritaikytas mokinių poreikiams, o vietos ūkyje užaugintas produktas gali tiesiai atkeliauti į mokyklos virtuvę, sutrumpėja ne tik tiekimo grandinė.

Sutrumpėja kelias tarp to, kas užauginama mūsų krašte, ir to, ką kiekvieną dieną gauna mūsų vaikai.

Komunikacijos skyriaus informacija