Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:

1. prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžimą, t. y. šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų;
2. kiekvienas jaunos šeimos narys yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
3. iki kreipimosi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, pateikdamos prašymą dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos nė vienas jaunos šeimos narys, būdamas visiškai veiksnus (išskyrus jaunos šeimos vaikus), ir jaunos šeimos vaikai neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto. Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka šiuos būsto požymius, laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą: turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams būstui pirkti, statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti arba mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją;
4. įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose;
5. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą.

1. jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai;
2. šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai Alytaus rajono savivaldybėje (Pulko g. 21, Alytus). Prašymai teikiami toje savivaldybėje, kurioje yra įsigyjamas būstas;
3. pateiktą prašymą Savivaldybės administracija išnagrinėja per 10 dienų. Nustačiusi, kad jauna šeima turi teisę į finansinę paskatą ir yra pakankamai tų metų valstybės biudžeto asignavimų finansinei paskatai teikti, SPIS suformuoja pareiškėjui pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki tų metų gruodžio 31 dienos. Priėmus teigiamą sprendimą skirti subsidiją, jauna šeima turi kreiptis į kredito įstaigą (banką ar kredito uniją) ir per 4 mėnesius sudaryti būsto kreditavimo sutartį;
4. Savivaldybės administracija nustačiusi, kad jauna šeima turi teisę į finansinę paskatą, bet yra panaudoti visi tų metų valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai teikti, atsisako suformuoti pažymą ir pareiškėjo šeimą pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašo į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą.

• nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis;
• jeigu pasikeičia už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
• jaunai šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių;
• šeimoms, kurios nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos praėjus 5 metams yra susilaukusios trijų ar daugiau vaikų ir nori po ne mažiau kaip 5 metų perleisti būstą kito asmens nuosavybėn todėl, kad jį pakeistų į didesnį būstą toje pačioje savivaldybėje.

Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Raštiško savininko leidimo Jums jau nebereikės.

Gyvenančių asmenų deklaravimo duomenų panaikinti negalima. Deklaravimo duomenys yra naikinami tik tais atvejais, kai jie yra neteisingi, kai asmenys gyvenamojoje patalpoje negyvena.

Asmeniui pačiam deklaruojant naują gyvenamosios vietos adresą, automatiškai pasinaikina ankstesnis gyvenamosios vietos adresas.

Ne, sumokėta vietinė rinkliava arba jos dalis grąžinama šiais atvejais:

1. kai sumokėta daugiau, negu nustatyta vietinės rinkliavos nuostatuose;
2. jeigu paslauga nesuteikta (t. y. leidimas neišduotas);
3. kai leidimas prekiauti ar teikti paslaugas panaikinamas.

Reikia pateikti užpildytą paraišką ir daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, jeigu alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama daugiabučiame gyvenamajame name.

Prieš pateikdamas paraišką pareiškėjas turi būti įtrauktas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomą Maisto tvarkymo subjektų sąrašą.

Licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo.

Licencija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išduodama kitą darbo dieną po pranešimo apie ketinimą verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais gavimo, jeigu pranešime nenurodyta vėlesnė data.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

1) Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių), o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi – yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje;

2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas. Deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių:

3) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Asmuo (kai kreipiasi šeima – vienas iš pilnamečių šeimos narių), kuris kreipiasi dėl įrašymo į Sąrašą, Savivaldybės administracijai pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą ir papildomus dokumentus:

1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
2. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą būstą;
3. turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus;
4. užpildytą patvirtintos formos prašymo priedą, kuriame nurodomos gautos pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, (priedą pildo tie asmenys, kurie gauna tokių pajamų ir nori, kad šios pajamos būtų išskaičiuotos iš deklaruojamų pajamų);
5. pažymą apie asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą;
6. dokumentus, patvirtinančius, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) (ištuokos, mirties faktą patvirtinančius dokumentus ar kitus dokumentus);
7. neįgalumo arba darbingumo lygio pažymą (jeigu asmuo turi neįgalumą) arba gydymo įstaigos pažymą, patvirtinančią, kad asmuo (šeimos narys), serga sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma (jeigu tokia liga serga);
8. įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;
9. mokymo įstaigos pažymą apie į šeimos sudėtį įskaitomus asmenis, kurie yra nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba ir kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
10.  atstovavimą patvirtinantį dokumentą, kai prašymą pateikia kitas asmuo;
11.  kitus dokumentus, įrodančius asmenų teisę į paramą būstui išsinuomoti.

Pažymime, jeigu dokumentai yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar Savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis juos gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmenys ir šeimos jų pateikti neprivalo.

Asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo (toliau – Sąrašas) išbraukiami, kai:

1. asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
2. jų deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; jų buvimo Sąraše laikotarpis 3 metus nuo jų išbraukimo dienos nurodomas Sąrašo priede;
3. miršta į Sąrašą įrašytas asmuo;
4. asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme;
5. asmeniui ar šeimai jau išnuomotas socialinis būstas ar mokama išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, išskyrus atvejus, kai asmuo ar šeima, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, turi teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą;
6. asmuo ar šeima savivaldybės administracijos nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neišreiškė rašytinio sutikimo ar nesutikimo nuomotis jiems siūlomą socialinį būstą, atitinkantį jų prašyme nurodytus socialinio būsto reikalavimus, susijusius su vietove, kurioje yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukštu;
7. jiems yra suteiktas valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas;
8. pateikia rašytinį prašymą Savivaldybės administracijai išbraukti jį (juos) iš Sąrašo;
9. asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai asmuo gydomas stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
10. nustatoma, kad asmuo ar šeima, kreipdamiesi dėl socialinio būsto nuomos, pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos sudėtį arba deklaruotą gyvenamąją vietą, turinčius įtakos teisei į socialinio būsto nuomą, arba per mėnesį nuo deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimo, būsto įsigijimo, materialinės padėties pasikeitimo, kuris lemia įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių viršijimą, apie tai nepranešė Savivaldybės administracijai.

Neįgalus asmuo (jo atstovas), kuris dėl judėjimo ir apsitarnavimo funkcijos sutrikimo negali laisvai patekti į būstą ir jame judėti, gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, pateikdamas savivaldybės administracijai raštu laisvos formos prašymą pritaikyti būstą, kuriame jis gyvena.

Būstas gali būti pritaikomas neįgaliajam, kuriam nustatytas:

1. specialusis nuolatinės slaugos poreikis;

2. specialusis techninės pagalbos priemonių – bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio – poreikis;

3. specialusis techninės pagalbos priemonių – kitų, nei nurodyta 2 punkte, judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) – poreikis;

4. specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.

Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu jo vidutinės pajamos, kai jis yra vienas gyvenantis asmuo, arba vienam asmeniui, kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (384 Eur).

Dėl paramos palaikams parvežti reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.

Visi žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pretenduojantys gauti Europos Sąjungos bei valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, privalo įregistruoti valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (toliau – Registras).

SVARBU! Įregistruodamas valdą valdos valdytojas ir partneris įgyja žemės ūkio veiklos subjekto statusą, kuriam atsiranda prievolė mokėti mokesčius ir kuris negali gauti bedarbio statuso (jeigu jo valdos dydis yra didesnis negu 4 ekonominio dydžio vienetai) ar kitų socialinių garantijų. Valdytojo šeimos narys, įregistruotas valdoje, nėra žemės ūkio veiklos subjektas.