Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl miestų herbų tvirtinimo" ir atsižvelgdamas į Lietuvos heraldikos komisijos išvadą, Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus 2001 m. rugpjūčio 7 d. patvirtino Alytaus rajono herbą.

Istoriniai duomenys. Alytaus miesto herbas „raudoname lauke sidabrinė rožė”, kurio ištakos siekia 1581 m.,buvo iš naujo atkurtas ir Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu patvirtintas 1995 m. gruodžio 11 d. Alytaus rajono savivaldybė savo herbo iki to laiko neturėjo. Lietuvos heraldikos komisijoje, svarstant rajono savivaldybės herbo klausimą, buvo atkreiptas dėmesys į dar vieną Alytaus simbolį – tris ant žemės augančias lelijas, kurios pirmą kartą atsirado 1792 m. ir, kaip Alytaus miesto herbas, naudotos prieš karą. Jų atsiradimo istorija susijusi su XVIII a. pabaigos įvykiais.

Kaip žinia, senasis Alytaus miesto herbas – raudoname lauke sidabrinė rožė buvo naudojamas nuo savivaldos atsiradimo 1581 m. iki 1776 m. administracinės reformos. Jos metu nedideli miestai prarado turėtas teises, o kartu su jomis ir herbus. Iš naujo Alytaus savivalda buvo atgaivinta 1791 m. rugpjūčio 1 d., Didžiojo arba Reformų seimo metu, tačiau ji veikė labai neilgai. Jau kitų metų viduryje, kai krašte nugalėjo reformų priešininkai Targovicos konfederatai, alytiškiai turėjo savivaldą uždaryti. Būtent tada, 1792 m. pirmojoje pusėje, buvo pagaminti du nauji Alytaus magistrato spaudai su visa kita heraldika. Juose vietoje heraldinės rožės buvo pavaizduotos trys ant žemės augančios lelijos, kurios oficialiai niekada nebuvo įteisintos. Sprendžiant iš antspaudų ikonografijos, trys lelijos buvo pasiskolintos iš Alytaus apylinkėse gyvenusių bajorų Orlovskių herbo (trys ant žemės augančios lelijos). Tačiau neaišku, kaip ir kodėl jos pateko į miesto antspaudus. Galimas daiktas, kad kuris nors iš Orlovskių prisidėjo prie savivaldos atkūrimo. Kita vertus, to meto antspauduose virš skydo buvo uždėtas vainikas, turėjęs simbolizuoti valstybės, arba, kaip tada buvo sakoma, „karališkąjį miestą”. Tiesa, nėra nė vieno naujaisiais antspaudais patvirtinto dokumento. Žinomi tik keli į laką arba į tušą atspausti antspaudų pavyzdžiai.

Antrojo antspaudo piešinį, nenurodydamas šaltinio, XIX a. viduryje paskelbė M. Balinskis. Jis tikriausiai naudojosi prastai atspaustu antspaudo pavyzdžiu, nes, perpiešiant antspaudą, buvo padaryta nemažai klaidų. Bene didžiausias netikslumas – pakeista herbo figūros kompozicija: iš trijų ant žemės augančių lelijų jos pavirto į tris nuskintas lelijas. Šio antspaudo spaudas (įrankis antspaudui atspausti), pasak lenkų tyrinėtojo M.Gumowskio, vėliau pateko į Krokuvos Čapskių muziejų.

Tris lelijas XX a. pradžioje labiausiai išpopuliarino T.Daugirdas (miręs 1919 m.) ir B.Šaliamoras, vėliau – kiti Nepriklausomos Lietuvos dailininkai, kuriems buvo žinomas vienintelis M.Balinskio paskelbto antspaudo piešinys. Tuomet buvo nustatytos ir herbo spalvos: auksiniame lauke trys raudonos lelijos ant žalių stiebelių (tautinės vėliavos spalvos). Iš T. Daugirdo ir B.Šaliamoro piešinių paplito dar vienas senajai Lietuvos heraldikai nebūdingas atributas – auksinės penkių bokštų mūro karūnos. Iš pradžių jos išpopuliarėjo Prancūzijoje, jų naudojimą 1809 m. reglamentavo Napoleonas. Vėliau mūro karūnas perėmė kiti kraštai, XIX a. antrojoje pusėje Rusija. Mūro karūnos turėjo savo simboliką, neretai nuo spalvos ir bokštų skaičiaus priklausė miesto reikšmė, dydis. Lietuvoje auksines penkių bokštų mūro karūnas ant miesto herbų, kad šie gražiau atrodytų, savavališkai be jokios sistemos uždėjo patys dailininkai (idėja perimta iš Rusijos miestų herbų). Be to, Lietuvoje mūro karūnomis puošti miestų herbus pradėta tada, kai kituose Europos kraštuose šios tradicijos pamažu atsisakyta. Jos išliko tik ant kai kurių jaunesnių miestų herbų, kurie jiems buvo suteikti kariūnų klestėjimo laikotarpiu, mūsų regione – tai XIX a. antroji pusė – XX a. pradžia.

Turint galvoje, kad Alytaus trys augančios lelijos turi daugiau negu 200 metų istoriją, be to, kaip Alytaus simbolis, jos palyginti plačiai naudotos Nepriklausomos Lietuvos laikais, po karo daug kartų spausdintos užsienio lietuvių leidiniuose, pasitarus su rajono savivaldybės vadovais, nutarta Alytaus rajono savivaldybei naujo herbo nekurti, o atgaivinti senąjį simbolį. Tiesa, kuriant herbą, panaudoti ne klaidingų nuo M.Balinskio laikų įsigalėjusią trijų nuskintų lelijų, o augančių lelijų įvaizdį, kaip jos pavaizduotos originaliuose 1792 m. antspauduose. Spalvas perimti iš prieškarinės heraldikos ir, žinoma, atsižvelgiant į dabarties reikalavimus, lelijas šiek tiek suheraldinti. Alytaus rajono savivaldybės 

herbo etaloną padarė dailininkas Arvydas Každailis. Jį heraldikos komisija aprobavo 2001 m. liepos 12 d.

Herbo aprašymas. Auksiniame lauke vaizduojamos trys augančios raudonos lelijos su žaliais stiebais; skydo papėdė žalia.

Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento. Vilnius. 2001 m. liepos 18 d. Komisijos pirmininkas Edmundas Rimša.

Herbus turi ir devynios Alytaus rajono seniūnijos.

Herbo ir vėliavos naudojimo tvarkos aprašas.

Daugiau informacijos