Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

KOKIE YRA GRIPO POŽYMIAI?

Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) rekomenduojame likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, ugdymo įstaigą. Susirgęs asmuo pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.

Siekiant apsisaugoti nuo naujo tipo gripo viruso, ūminių kvėpavimo takų infekcijų, būtina laikytis šių priemonių:

1. Dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu. Tai pašalina mikroorganizmus nuo rankų ir padeda išvengti ligos plitimo netiesioginiu būdu;
2. Kosint ir čiaudint prisidengti burną vienkartine nosine, panaudotą nosinę išmesti į šiukšlių dėžę;
3. Vengti lankytis žmonių susibūrimo vietose, ypatingai kur yra sergančių žmonių;
4. Susirgus būtina konsultuotis su gydytoju;
5. Be gydytojo paskyrimo savarankiškai nevartoti antivirusinių vaistų;
6. Lankant ligonius, sergančius kvėpavimo takų infekcija, asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėvėti medicinines kaukes.

Sveikatos apsaugos ministerijos informacija.

Pasibaigus šiltąjam metų sezonui žmones greit išsiilgsta vasaros teikiamų malonumų: saulės šilumos, gražaus įdegio, vandens terapijos. Todėl rudenėjant vis dažniau pradedama lankytis soliariumuose, pirtyse bei baseinuose. Tačiau šie malonumai gali buti ne tik naudingi, bet ir rizikingi sveikatai.

Soliariumų lankytojai turėtų labiau domėtis soliariumų keliama rizika sveikatai, kadangi ultravioletinė spinduliuotė, kurios šaltiniai yra saulė bei dirbtiniai spinduliuotės  šaltiniai, yra vienas reikšmingiausių kancerogeninių veiksnių. Taip pat besaikis deginimasis soliariumuose sukelia priešlaikinį odos senėjimą. Senstant odai, lėtėja regeneracija (odos ląstelių atsinaujinimas), grubėja raginis sluoksnis. Oda sausėja, nes lėtėja riebalinių liaukų veikla. Dehidratuojasi, netenka drėgmės, sunyksta kolagenas, mažėja elastingumas, krenta odos tonusas, išplonėja epidermis, atsiranda pigmentacijos nelygumai.

Siekiant apsisaugoti nuo ūminių kvėpavimo takų infekcijų, būtina laikytis šių priemonių:

1. Reguliariai ir dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu. Tai pašalina mikroorganizmus nuo rankų ir padeda išvengti ligos plitimo netiesioginiu būdu.
2. Kosint ir čiaudint prisidengti burną vienkartine nosine, panaudotą nosinę išmesti į šiukšlių dėžę.
3. Vengti lankytis žmonių susibūrimo vietose, ypatingai kur yra sergančių žmonių.
4. Susirgus būtinai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo gydytoją dėl diagnozės patvirtinimo.
5. Be gydytojo paskyrimo savarankiškai nevartoti vaistų.
6. Vėdinti patalpas.
7. Lankant ligonius, sergančius kvėpavimo takų infekcija, asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėvėti medicinines kaukes.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro informacija

Kaip apsisaugoti nuo naujo tipo gripo viruso

        Neseniai atrastas žmonėms pavojingas naujo tipo gripo virusas, turintis kiaulių, paukščių ir žmogaus gripo virusų genų. Toks derinys pasaulyje aptiktas pirmą kartą. Jau yra įrodymų, kad šį virusą vieni kitiems perduoda žmonės. Užsikrėtus naujo tipo gripo virusu A(H1N1) pasireiškia į įprastinio sezoninio gripo simptomus panašūs simptomai:
• karščiavimas;
• kvėpavimo takų ligų simptomai, pavyzdžiui, kosulys ar sloga;
• skaudanti gerklė.
• Gali pasitaikyti ir kitokių simptomų:
• bendras negalavimas, raumenų skausmai;
• galvos skausmas;
• šaltkrėtis;
• nuovargis;
• vėmimas ar viduriavimas (gripui paprastai nebūdingi, tačiau pasireiškę kai kuriems naujuoju gripu susirgusiems žmonėms).
     

Saulės spinduliai yra trijų tipų: matomieji, ultravioletiniai ir infraraudonieji, kurių  įtaka žmogaus sveikatai yra dvejopa.

Teigiamas poveikis:

• Matomieji saulės spinduliai didina galvos smegenų aktyvumą, aktyvina žmogaus psichinę veiklą, stimuliuoja medžiagų apykaitą.
• Ultravioletiniai spinduliai stimuliuoja vitamino D sintezę.
• Infraraudonieji turi šiluminį poveikį.

Kovo 20 dieną dalyvavo LR Seime vyko konferencija „Europa be gimdos kaklelio vėžio. Lietuva už ar prieš prevenciją?“. Buvo pasirašyta rezoliucija, kurioje siūloma užtikrinti, kad Nacionalinės gimdos kaklelio vėžio patikros programos lėšomis būtų patikrinta 80 proc. tikslinės grupės moterų. Konferencijoje buvo kalbama apie šios ligos epidemiologinę situaciją, ligos eigą, gimdos kaklelio prevencinės programos raidą, įgyvendinimo rezultatus bei vakcinų svarbą.

Epidemiologinė šios ligos situacija tiek Pasaulyje, tiek Lietuvoje yra grėsminga. Pasaulyje kas dvi minutės nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris. Europoje kas 18 minučių. Lietuvoje nuo šio vėžio kiekvieną darbo dieną miršta moteris. Pastaruoju metu liga diagnozuojama vis jaunesnio amžiaus pacientėms. Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių vėžio rūšių, tampančių moterų mirties priežastimi.

Kaskart,  pasnigus  ir  paspaudus  šaltukui,  žmonių  tyko  pavojus susižaloti  paslydus  ir parkritus  virtusiuose  čiuožykla keliuose,  einant prastai  valomais  ir  nebarstomais  šaligatviais  ar  lipant  apledėjusiais laiptais.  Dažniausios  žiemos  traumos:  čiurnos  patempimai,  kaulų lūžimai, išnirimai, galvos sumušimai, riešo bei alkūnės traumos.

Pirmoji pagalba lūžus ar išnirus kaulams

Visiems kaulų  lūžimo,  išnirimo, patempimo atvejams būdingi panašūs  simptomai:  skausmas, tinimas,  deformacija.  Lūžus kaulams  reikia,  kad  galūnė  nejudėtų,  nesilankstytų  per  sąnarius aukščiau  ir  žemiau  lūžio  vietos.  Galūnių  įtvarams  naudojami  plokšti,  siauri  daiktai:  lentelės, liniuotės,  standžiai  susukti  laikraščiai  ar  žurnalai.  Jie  apvyniojami  vata  ar minkšta medžiaga,  kad nespaustų,  ir pritvirtinami prie sužeistos kūno dalies  tvarsčiu, virvele, skarele.  Įtvaro negalima dėti ant žaizdos! Draudžiama patiems taisyti ar tiesinti iškrypusią galūnę (sąnarį), tempti ją ar sukti. Jei  lūžis  atviras,  būtina  sustabdyti  kraujavimą  ir  sutvarstyti  žaizdą. Išlindusių kaulų nuolaužų negalima stumti į žaizdą. 

Gripas. Kas tai?

Gripas - viena labiausiai paplitusių ir pavojingiausių virusinių ligų. Jis greitai plinta, per trumpą laiką apimdamas didelį žmonių skaičių. Žmogaus imlumas gripo virusui yra labai aukštas. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kuris platina virusą lašiniu būdu 5-7 dienas nuo susirgimo pradžios. Per gripo epidemiją, dažniausiai rudenį ir žiemą, perserga daug žmonių, tačiau virusai neišnyksta ir tarpepideminiu laikotarpiu. Jie užkrečia nesirgusius, ypač imlius vaikus. Paprastai vaikų sergamumas gripu kiek atsilieka nuo suaugusiųjų epidemijos piko. Epidemijos kartojasi kas 2-5 metai, kai labai pakinta viruso struktūra, padaugėja imlių žmonių.

Vaikų, kuriems reikalinga regos korekcija kiekvienais metais daugėja. Prieš dvidešimt metų ar dar ankščiau, mokinukų, pabalnojusių savo nosytes akinukais buvo vos vienas kitas. Neretai jie būdavo klasiokų „apdovanojami“ ne pačiomis gražiausiomis pravardėmis. Dabar ilgai nereikėtų ieškoti klasių, kuriose akiniais pasipuošę trečdalis ar dar didesnė dalis vaikų.

Akys – svarbiausias žmogaus jutimo organas, kurio dėka pažįstama supanti aplinka. Tai labai sudėtinga optinė sistema, kurios priežiūra reikalauja didelio dėmesio.

Apie didelį vaikų dantų ėduonies  paplitimą ir apie vieną veiksmingiausių šio susirgimo prevencijos būdų – silantus kalbama nemažai. Trejus metus vykstanti prevencinė programa suteikia galimybę nemokamai padengti 6-14 metų vaikų dantukus silantais. Nors dėl šios procedūros veiksmingumo abejonių nėra, tačiau didelė dalis tėvelių dar nesuskubo pasirūpinti savo atžalų dantimis.

Silantai – tai puiki ėduonies profilaktikos priemonė. Tai - dantų vageles, kurios ypač neatsparios ėduoniui ir kuriose „mėgsta“ kauptis mikrobai,   hermetizuojančios medžiagos, gerai apsaugančios vaikų nuolatinius dantis nuo žalojančio mikrobinio dantų apnašo bei burnoje susidarančių rūgščių. Tai tartum skysta plomba, kuria užliejamos vaikų dantų vagelės, taip užkertant kelią ankstyvam ėduoniui. Silantai apsaugo natūralius danties netolygumus nuo žalingų faktorių (mikroorganizmų bei jų gaminamų rūgščių), o silantuose esantis fluoras papildomai skatina emalio mineralizaciją.

Kaip pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Singapūre, Kinijoje ir Vietname sparčiai plinta Enterovirusas 71 (EV71). Užregistruoti tūkstančiai šio viruso sukelti infekcijos bei 26  mirties atvejai. Daugumos susirgusiųjų amžius yra iki 2 metų. Susirgimai EV71 infekcija šiuo metu užregistruoti 6 Kinijos provincijose (Anhui, Zhejiang, Henan, Hubei, Jiangxi ir Guangdong). EV71 infekcijos protrūkiai yra Singapūre ir Vietname, tačiau detalesnės informacijos iš minėtų šalių nėra.

Labai patogeniško Enteroviruso 71 infekcija dažniausiai vaikams pasireiškia karščiavimu, pūslelėmis ir opomis burnoje, rankų ir kojų bėrimu. Todėl ši liga dar vadinama rankų, kojų ir burnos liga. Kiek rečiau, tačiau EV71 gali būti sunkių centrinės nervų sistemos ligų (meningito ir meningoencefalito) bei paralyžiaus priežastimi.

RELAKSACIJA – SAUGUS IR EFEKTYVUS STRESO ĮVEIKIMO BEI GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMO BŪDAS.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad atsipalaidavęs žmogus aiškiau mąsto, greičiau ir geriau įsisavina informaciją, geriau valdo savo bei supranta kito žmogaus emocijas, todėl atsipalaidavimo įgūdžiai padeda pasiekti geresnių rezultatų tiek dirbant, tiek bendraujant su draugais, kolegomis ar artimaisiais.

Egzistuoja daugybė specialių relaksacijos būdų, kai kurie iš jų yra gana egzotiški. Tačiau pagrindiniai metodai, kurių išmokę galime pasiekti beveik visus relaksacijai keliamus tikslus, yra meditacija, autogeninė treniruotė, taikomoji relaksacija bei dėmesingumo ir įsisąmoninimo praktika.

Meditacija yra pats seniausias ir daugiausiai įvairių formų bei modifikacijų turintis atsipalaidavimo būdas. Joms aprašyti skiriamos ištisos knygos ir vadovėliai. Bene labiausiai paplitusi meditacija yra malda (ypač jeigu meldžiamasi susikaupus ir malda daug kartų kartojama). Kitas, iš Rytų atėjęs, bet Vakaruose jau prigijęs būdas, kurio veiksmingumas gerinant įvairius žmogaus sveikatos būklės rodiklius yra įrodytas moksliniais tyrimais, yra vadinamoji transcendentinė meditacija. Ji pagrįsta mantros (specialaus žodžio ar žodžių junginio) kartojimu. Paprastai medituojama sėdinti atpalaidavus raumenis ir susikaupus, tačiau laisvai, be pastangų, kartojant mantrą. Mantros žodžiai gali būti prasmingi (pavyzdžiui, „aš sveika(s), rami (us), laiminga(s)“), arba be jokios semantinės prasmės (pavyzdžiui, Rytuose labai dažnai meditacijai vartojamas garsas „Oomm“). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad transcendentinės meditacijos pratybos, jeigu joms skiriama po 20 minučių ryte ir vakare, pagerina imunitetą, dėmesio koncentraciją, atmintį, darbingumą ir bendrą sveikatos būklę. Šiame straipsnelyje apie meditaciją specialiai nerašysime, nors meditacinių technikų bruožų turi dauguma relaksacijos metodų. Be to, tam tikrai meditacijos rūšiai priskirtina ir žemiau aptariama dėmesingumo ir įsisąmoninimo praktika.